Tiesa, mažesnes kainas lemia ne tik pingantis kuras, bet dar ir vabalai kenkėjai – žievėgraužiai. Specialistai įspėja – šildymo kainos rekordiškai mažos, tačiau ar visiems daugiabučių gyventojams mažesnės bus ir sąskaitos?
Senjorė Vilhelmina nustemba, mat lauke įdienojus oro temperatūra šoka į viršų, o namuose jau kaista radiatoriai. Pensininkė sako, kad šildymo sezonas galėtų prasidėti ir vėliau. Tiesa, išgirdusi naujienas, kad šiemet sostinėje už šildymą gyventojams teks mokėti mažiau, 88-erių metų senjorė apsidžiaugia ir tikina – vis geriau, kad pinigai į kišenę, o ne iš jos.
„Žinoma, visada malonu, kai žmogus gauni dar lišną kokį pinigą. Tai ką nors sugalvoji. Tik dabar teatrai uždaryti, o taip tai naudodavausi tuo“, – sako pensininkė Vilhelmina Pundienė.
Ir panašu, kad Kalėdos šiemet gali būti kiek džiaugsmingesnės. Sostinės savivaldybė žada, kad spalio mėnesį šildymas vilniečiams kainuos penktadaliu mažiau nei pernai tuo pačiu laiku.
O standartinio 60 kvadratinių metrų daugiabučio gyventojai už šildymą sumokės kone 10 eurų mažiau. Mat kilovatvalandės kaina dabar siekia kiek daugiau kaip 3 euro centus, kai pernai ši buvo daugiau kaip 4 euro centai.
„Visų pirma, aišku, mažėjanti kuro kaina – tiek biokuro, tiek dujų kaina, kuri sudaro didžiąją dalį šilumos kainos. Na, ir efektyvi įmonės veikla, Vilniaus šilumos tinklai grįžę į miesto rankas po 15 metų nuomininko valdymo yra efektyviai tvarkomi“, – pasakoja vicemeras Valdas Benkunskas.
Vilniaus šilumos tinklai jau skelbia – šildymas sostinės mokyklose ir darželiuose bei gydymo įstaigose įjungiamas jau ketvirtadienį. O per tris dienas radiatoriai turėtų pradėti šilti visuose sostinės daugiabučiuose.
„Šildymas jungiamas etapais – pradžioje jungiamas mokslo įstaigoms, poliklinikoms, ligoninėms. Vėliau jau etapais keliauja ir rajonai, suskirstyta į 3-4 dienas. O tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo namo prižiūrėtojo, kuomet jie paruoš ir įjungs sistemas“, – teigia Klientų aptarnavimo departamento vadovas Laurynas Jakubauskas.
Tiesa, prie pigesnės šilumos prisideda ir Baltarusijoje įsigalėjęs vabzdys – žievėgraužis tipografas. Pastarasis taip smarkiai naikina miškus, kad kaimynai baltarusiai griebėsi paskutinio šiaudo – ėmė masiškai kirsti miškus, o medienos perteklių realizuoja kaimyninėse šalyse.
„Tada labai daug susidaro pigios žaliavos, kuri eksportuojama į kitas šalis, nes Lietuva viena iš nedaugelio šalių, kuri turi daug įrenginių, kurie degina biokurą. Kitos šalys nelabai turi, užtat yra biomasės perteklius, kuri šiuo metu keliauja iš Baltarusijos į Lietuvos rinką“, – kalbėjo šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Pasak Vilniaus šilumos tinklų, rekordiškai maža kilovatvalandės kaina dar nereiškia, jog daugiabučių gyventojai gaus ir gerokai mažesnes sąskaitas. Mat sostinėje yra daugiau kaip puspenkto tūkstančio nerenovuotų daugiabučių, kurių gyventojams šildymo sąskaitos mažai tepasikeis.
„Deja, labai daug Vilniaus mieste yra senų, nerenovuotų namų ir dalį šilumos tiesiog išleidžia per langus ir sienas“, – sako L. Jakubauskas.
Šildymo sezonas pradedamas ne tik sostinėje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, vakar radiatoriai pradėjo kaisti ir Panevėžyje. O štai Kauno gyventojams šiluma turėtų pigti daugiausiai iš visų didžiųjų miestų – kone trečdaliu. Toliau rikiuojasi Vilnius ir Klaipėda.
Palyginti su pernai metais vidutinė spalio mėnesio šilumos kaina šiemet sumažėjo beveik 15 procentų.
Tiesa, pinga ne tik šiluma, bet ir mediena. Panevėžio rajone įsikūrusios įmonės vadovas Saulius Antanaitis tikina, kad medienos kaina atpigo kone trečdaliu. Tačiau didelių trikdžių dėl pigesnės medienos įmonė nepatiria, mat dalį jos eksportuoja į užsienį – Daniją.
O dėl pingančios medienos kaltas ir miškus puolantis kenkėjas – vabalas žievėgraužis, ir jau kuris laikas pasikeitę orai.
„Pernai žiemos nebuvo visai ir tai turbūt lėmė, tai atliko pas žmones tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, nesukūrena žmonės malkų. Aišku, turi prisisandėliavę ir neskuba pirkti“, – pasakoja įmonės vadovas Saulius Antanaitis.
Valstybinė miškų urėdija jau dabar skelbia, kad šiemet vidutinė parduotos medienos kaina palyginti su pernai krito beveik 40 procentų. Urėdija skelbia, kad jų pajamos bus drastiškai – net 36 milijonais eurų – mažesnės nei pernai.
O didžiausią įtaką tokiam malkų pigimui turėjo Vidurio Europos šalyse praūžusios vėtros. Taip pat medžių kenkėjų pažeistos medienos patekimas į rinką ir jos pardavimas gerokai mažesne kaina.
