Procedūrą, kurios pėdsakai atsiduria ant specialių kortelių, patiria kiekvienas Lietuvos mažylis. Išskyrus maždaug pusšimtį per metus, kurių tėvai dėl jiems vieniems žinomų priežasčių atsisako naujagimiams atlikti genetinių ligų tyrimus. Visuotinai tokie tyrimai daromi tam, kad būtų galima anksti diagnozuoti paveldimas medžiagų apykaitos ligas ir tučtuojau pradėti jas gydyti.
O tyrimai dar nuo 1975-ų metų, taigi, beveik pusę amžiaus, atliekami išimtinai Vilniaus universiteto Santaros klinikose. Jų specialistai tikina sukaupę apsčiai patirties ir piktinasi ministro siūlymu leisti retų ligų tyrimus atlikti ir Kauno klinikoms.
Pasak Santaros klinikų atstovų, net ir dirbdami vieni specialistai čia nepajėgia įgyvendinti įrangos normatyvų – 30-ies tūkstančių tyrimų per metus. Nes… Lietuvoje paprasčiausiai tiek kūdikių negimsta. Štai pernai pasaulį išvydo tik kiek daugiau nei 28 tūkstančiai mažųjų lietuvaičių. O ir pati įranga kainuoja šimtus tūkstančių, jos išlaikymas per metus – dešimtis tūkstančių. Dalį tyrimų perleisti Kaunui, pasak Medicininės genetikos centro vadovo, tiesiog neracionalu.
„Tyrimų skaidymas išbrangina tyrimą. Valstybės lėšos, visų mokesčių mokėtojų lėšos. Kita vertus, visuomet geriau, kai vienoje vietoje atliekamas toks tyrimas ir ta patirtis ne tik Europos, bet ir pasaulio rodo, kad koncentracija turi būti tokių tyrimų, o ne fragmentacija“, – sako genetikos centro vadovas Algirdas Utkus.
Savo genetikos laboratoriją rodo ir Kauno klinikų vadovybė. Laboratorija čia veikia penktus metus, tačiau net ir šiose klinikose gimusių mažylių tyrimai siunčiami į Vilnių. Pasak Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai, tai neracionalu.
„Tas tyrimų vežiojimas mums atrodė nelogiškas ir bent savo naujagimiams, kurie gimsta Kauno klinikose, mes galim užtikrinti operatyvų ištyrimą ir gydymą paskirti“, – pasakoja direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis.
Kęstutis Stašaitis argumentuoja, kad pačiose klinikose dalis ligų ir gydoma, taigi būtų natūralu, jei pačios klinikos galėtų jas ir diagnozuoti:
„Šiuo metu neįsivaizduojama stipri universiteto ligoninė be genetikos ir molekulinės medicinos klinikos. Klinika buvo įkurta Kaune, mes turime visą reikiamą įrangą ir galime atlikti ir elementarius tyrimus, kurie yra numatyti naujagimių patikros programoje.“
Ministras Aurelijus Veryga aiškina, kad aistras čia įžiebė Konkurencijos tarybos pastaba, kad teisės aktai negali nurodyti konkrečios įstaigos, kuri turi atlikti tyrimus. Tam pritaria ir pats A. Veryga:
„Neturėtų būti rašoma į konkrečius įsakymus adresai įstaigų ir konkrečios įstaigos įvardijamos. Turi būti numatyti kriterijai, ką įstaiga turėtų atitikti.“
Tiesa, Konkurencijos taryba nereikalauja paslaugų skaidyti, esą užtektų nurodyti motyvus, kodėl tyrimai turi būti atliekami vienoje vietoje. Beje, nors Kauno klinikos tvirtina galinčios kone dabar pradėti atlikinėti tyrimus, A. Veryga tuo abejoja. Tačiau atrišti rankas tam esą reikia:
„Kiek žinau, Kauno klinikos neatitiktų dabar reikalavimų. Ar juos atitiktų kada nors ateityje – sudėtinga spėlioti. Bet supraskim, kad tam tikrus tyrimus turėtų daryti abi ligoninės.“
Neabejojama, kad abi įstaigas peštis dėl tyrimų skatina ir piniginis atlygis. Naujagimių tyrimus finansuoja Privalomasis sveikatos draudimo fondas. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai Santaros klinikos už šias paslaugas gavo per 300 tūkstančių eurų. Jeigu tyrimus atlikinėtų dvi įstaigos, pinigus tektų dalintis. Tiek Santaros, tiek Kauno klinikos viešai apie tai nekalba, tačiau akivaizdu, kad kiekviena įstaiga suinteresuota suteikti kuo daugiau paslaugų.
„Nemanau, kad tai galėtų būti peštynės dėl pinigų. Kaip tik manau, kad bandymas parodyti, kad čia yra konfliktas tarp įstaigų, yra pakankamai dirbtinis pasakymas“, – teigia A. Veryga.
Ministras naujojo įsakymo dar nepasirašė, apie pokyčius dar bus diskutuojama. Per metus genetinės ligos Lietuvoje nustatomos maždaug 20-čiai naujagimių.
