Vedžioti šunis, pasirodo, yra pavojinga net ir specialiose tam skirtose aikštelėse. Štai aikštelėje Vilniuje Fabijoniškėse šunų augintojai tiesiog ant žemės aptiko primėtyta užnuodyto faršo.
Vokiečių aviganį palakstyti čia dažnai atsivedanti Liuda pasakoja, kad jos vyras iš ryto aikštelėje pastebėjo primėtyta štai tokių maltos žalios mėsos kukulių:
„Pagal visą taip 20 cm nuo to po vieną pamėtyta aplink visą.“
Moteriai jie iškart sukėlė įtarimų, tad ji nusprendė patikrinti, kas viduje. Ir neapsiriko – viduje štai tokie žiurkių nuodai:
„Pažiūrėjau, kas ten viduje. Didžiausi gabalai žiurkių nuodų. Ne taip, kad vienas prie kito būtų pridėta, bet po visą aptvarą 20 cm nuo aptvaro. Išmėtyti per visą, ne vidury, bet pakrašty.“
Aikštelė įrengta atokiai nuo daugiabučių, prie miškelio, lyg ir neturėtų gyventojams trukdyti. Tad kas galėtų trokšti čia atvedamų šunų mirties, moteris tik spėlioja – vieni žmonės tiesiog nemėgsta šunų, bet nutinka ir šunų augintojų tarpusavio nesutarimų, kurie neišsitenka kartu vienoje aikštelėje:
„Vyrą užmuš, sumuš, jam šakės bus, pasakė zekutis už tai, kad jie trečią kartą ateina ir negali į aptvarą patekti, vis nauji šunys aptvare. Ėjo tokios dvi senyvo amžiaus moterys aplink, prie aptvaro buvo atėjusios. Vyras prožektoriumi pašvietė, tai nuėjo. Gal jos deda, kas žino. Įtarti dabar gali kiekvieną žmogų praeinantį.“
Moteris pasakoja, kad tai jau antras mėginimas nunuodyti keturkojus šioje vietoje per savaitę. Praeitą savaitę šioje aikštelėje ji su vyru surinko virtos mėsos kukulius, taip pat prifarširuotus žiurkių nuodų:
„Buvo 10 kukulių virtos mėsos. Jis surinko juos. Perlaužiau per pusę, mačiau ružavą spalvą, grynai žiurkių nuodų spalva. Kai virtas, nebuvo gabaliukas, buvo juostelė ružava.“
Moteris pasakoja apskambinusi daugybę institucijų, policiją, savivaldybę, gyvūnų mylėtojus, tačiau niekas šia keturkojams mirtiną pavojų keliančia istorija nesusidomėjo. Savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus ir policijos pareigūnai esą pareikalavo nurodyti įtariamus asmenis, tačiau moteriai jų nemačius ir nė nenutuokiant, kas jie, pareigūnai čia taip ir nepasirodė.
„Labai svarbu gauti operatyvią informaciją iš gyventojų, jei jie pastebi, kad asmuo kažką kažkur palieka. Jei tą asmenį pažįsta, žino, kad jį įsidėmėtų, kad mes galėtume nustatyti tą asmenį. Pareigūno nepastatysi toje vietoje, visą parą nebudės“, – pasakoja Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis.
Mėginimą Vilniuje žiurkių nuodais žudyti šunis veterinarai ir gyvūnų teisių apsaugos gynėjai griežtai smerkia.
„Kaip nusikaltėlį. Akivaizdu, kad gaminti tokius dalykus turi turėti aiškią intenciją“, – teigia gyvūnų teisių organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
„Tai priskiriama žiauriam elgesiui su gyvūnais“, – kalbėjo veterinarijos tarnybos atstovas Giedrius Blekaitis.
Gyvūnų saugotojai sako, kad lauke numesti užnuodyti mėsos gabalai pavojų kelia ne tik šunims, bet ir čia galintiems užklysti kitiems gyvūnams ir paukščiams. O jei šuo suėstų tokį užnuodytą maistą, rekomenduoja jį skubiai vežti pas veterinarą.
„Tai nutinka ganėtinai ilgai ir ilgose kančiose pačiam gyvūnui. Vienus pavyksta išgelbėti, jei greitai nuvykstama pas vetarinarijos gydytoją ir suteikiama greita pagalba. Jei uždelsiama, dažniausiai pasekmės yra liūdnos“, – sako B. Kymantaitė.
„Kiekviena minutė tokiais atvejais yra brangi. Nuodai sukurti, kad sunaikintų gyvūną, atimtų jo gyvybę. Vienos medžiagos skirtos kvėpavimo takų funkcijos sustabdymui, kitos vidines kraujosrūvas sukelia, kitos nervinę sistemą veikia“, – pasakoja G. Blekaitis.
Dažniau taip nuodyti gyventojai imasi kates, dėl šunų nuodijimų Vilniuje savivaldybė tvirtina skundų sulaukianti itin retai. Už užnuodyto maisto palikimą gyvūnams prieinamoje vietoje gresia bauda iki 200 eurų, o jei gyvūnas apsinuodytų, kaltininkui bauda siektų iki 1700 eurų ar net laisvės atėmimo 1 metams.
