Kėdainių rajone, vidurnaktį, prieš dvi savaites surengta aplinkosaugininkų operacija buvo sėkminga. Inspektoriai cukrų gaminančios įmonės pašonėje aptiko slaptą vamzdį, per kurį ir patikrinimo metu liejosi nevalytos nuotekos. Apie taršą gamtos sargus įspėjo anonimu norėjęs likti ilgametis įmonės darbuotojas. Jis ir atskleidė, kad ši sklendė daugybę metų būdavo specialiai atsukinėjama naktimis, kad niekas neįtartų. Dabar aiškėja, kad į upelį išties buvo pilamos tinkamai nesutvarkytos nuotekos – tarša normas viršija kelis kartus.
„Nuotekose teršalų emisijos viršijo visas normas ir atliekamas tolimesnis tyrimas išaiškinti, kiek buvo teršiama ir kokia žala gamtai padaryta“, – sako ministras Kęstutis Mažeika.
Šis nelegalus išleistuvas, prie kurio sklendės pritvirtina apie 100 milimetrų diametro žarna, buvo slepiamas gana mėgėjiškai – uždengtas gruntu ir šakomis. Pirminiais skaičiavimais per valandą iš vamzdžio buvo išleidžiama apie 60 kubinių metrų nevalytų nuotekų. Ir jos ištekėdavo ne tik į nedidelį upelį. Iš jo taršios medžiagos patekdavo į Šerkšnio upelį, o vėliau ir Nevėžio upę. Dėl šio įvykio artimiausiu metu žadama kreiptis į prokuratūrą.
„Žala aplinkai buvo padaryta, tačiau, sakyčiau, nedidelė. Visgi, jei ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyta, kad tarša vyko Ilgai, tai tas dydis žalos gali būti pakankamai didelis“, – pasakoja departamento atstovas Robertas Slavickas.
Cukraus fabriko atstovai praneša, kad pradėjo vidinį tyrimą ir nuo pareigų nušalino direktrių Dainių Cibulskį, tačiau neigia, kad nuotekos būdavo išleidžiamos nuolat. Esą sklendė buvo atsukta pirmą kartą nuo sovietinių laikų. Taip neva neatsakingas darbuotojas pasielgė po to, kai dėl sugedusio siurblio susidaręs perteklinis kondensato kiekis nebegalėjo būti perduotas į savivaldybės vandens valymo įrenginius. Visgi, aplinkosaugininkus informavęs asmuo, o ir patys inspektoriai, apžiūrėję vamzdį, sako, kad nuotekos laisvai lietis galėjo net ir ištisą dešimtmetį.
Nors preliminarūs tyrimai iš paimtų mėginių, pasak Aplinkos apsaugos departamento, didelio kenksmingumo nerodo, biocheminio deguonies suvartojimo normos viršytos beveik 4 kartus, o azoto koncentracija – 5. Chemikai tikina, kad deguonies trūkumas galėjo pakenkti vandens telkiniuose besiveisiančiai gyvūnijai, o azoto kiekiai formuoti antrinę taršą ir tokiu būdu skatinti dumblių augimą.
„Yra tam tikras deguonies kiekis ir žuvys juo kvėpuoja, dauginasi, auga. Bet jeigu tas deguonis neatitenka žuvims, o naudojamas dumblių augimo procese, tai atitinkamai mažiau žuviai. Gal negali sakyti, kad žuvys išgaiš, bet tiesiog nesiveis“, – teigia chemikas doc. dr. Albinas Žilinskas.
Paviešinti ir pirmieji nuotekų mėginių su plastiko atliekomis sostinėje tyrimų rezultatai. Tiek „Vilniaus vandenų“, tiek ir paimtuose iš įmonių teritorijų Sandėlių gatvėje mėginiuose rasta permatomų polietileno fragmentų, atsiradusių iš vadinamųjų celofaninių maišelių. Taip pat skirtinguose objektuose imtuose mėginiuose sutampa ir polipropileno dalelės. Ši medžiaga naudojama besilankstančiose detalėse.
