Kas dieną – po naujieną. Šią savaitę nuo Vilniaus 20 kilometrų nutolusiose Čekiškėse aptiktas galimai nelegalus plastiko sandėlis. Tvartą primenančiame pastate sukrautos milžiniškos krūvos atliekų, už kurių sutvarkymą išduotos fiktyvios pažymos bei gauti pinigai. Tiesa, pasak sostinės savivaldybės, šioje vietoje saugoti ar tvarkyti atliekoms neišduoti jokie leidimai.
Į objektą atvyko ir aplinkosaugininkai, dėl galimai paslėpto sąvartyno žadama kreiptis į prokuratūrą. Daugiau detalių atskriejo ir iš uostamiesčio. Paaiškėjo, kad „Grigeo Klaipėda“ prieš keletą metų buvo sudariusi sutartis dėl trijų Klaipėdos įmonių nuotekų valymo. Tiesa, kol kas dar neaišku, ar ir šių įmonių nuotekomis „Grigeo“ nepasirūpino ir neišvalius jas pylė į Kuršių marias.
„Žinome, kad bent kelių įmonių nuotekas, taip, priimdavo. Su sutartiniais įsipareigojimais, greičiausiai už tai gaudavo ir papildomas pajamas ir pelną. Vykdė nuotekų valymo paslaugas“, – sako ministras Kęstutis Mažeika.
Kasdien šalį supurtant vis naujam ekologiniam skandalui šiandien Seimas vienbalsiai pritarė aplinkos taršos kontrolę ir prevenciją griežtinančioms įstatymų pataisoms. Vadinamasis „Klaipėdos paketas“ inspektoriams leis ne tik iš anksto neįspėjus atlikti patikrinimus, imti mėginius iš įtarimą sukėlusių bendrovių bet kuriuo paros metu, bet ir stabdyti jų įrenginius ar net tam tikrą veiklą, panaikinti taršos leidimus jei per metus bus užfiksuoti trys pažeidimai arba vienas jų truks ilgiau nei pusmetį.
O už laboratorinius tyrimus, jeigu pasitvirtins įtarimai, kad nuotekos tvarkomos netinkamai, teršėjai privalės susimokėti patys. Anot aplinkos apsaugos komiteto nario Pauliaus Saudargo, Seimas aplinkosaugos sistemai įteikė įrankius, tačiau abejoja ar pakaks rankų jais pasinaudoti.
„Kiek tenka bendrauti su aplinkosaugininkais, tai leitmotyvas yra vienas ir paprastas – mes neaprėpiame, nepajėgiame, mūsų per mažai, funkcijų yra per daug, reikalavimai per dideli. Pastaruoju metu galai lenda, pūlinys sprogsta ir patikrinimų reikia vis daugiau ir daugiau, žmonės nori gyventi kokybiškai ir švariai“, – pasakoja Seimo narys Paulius Saudargas.
Parlamentaras Linas Balsys „Klaipėdos paketą“ vadina būtinu, tačiau tai esą toli iki sistemos reformos. Seimo narys siūlo aplinkosaugininkams suteikti daugiau ginklų – leisti pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Atvažiavę aplinkosaugininkai gali konstatuoti padėtį ir toliau, jei mano, kad reikia – kreiptis į prokuratūrą. Prokuroras iš naujo pradeda tirti, rinkti faktus ar buvo, ar nebuvo. O per tą laiką galima įkalčius panaikinti, sklendę užsukti. Tai likusi spraga, kurią, manau, pavasarį pavyks užtaisyti“, – teigia Seimo narys Linas Balsys.
Ministras Kęstutis Mažeika sutinka, jog „Klaipėdos paketas“ nėra reforma, tačiau tai pradžia. Valstybės kontrolė įpareigota pradėti aplinkosaugos sistemos auditą, kurį turėtų atlikti iki gegužės. O po jo esą bus apsivalyta nuo nekompetentingų, įtartinų ryšių turinčių darbuotojų. Į jų vietas bus priimti nepriekaištingos reputacijos specialistai. Pirmą kartą per dešimtmetį padidintas ir aplinkosaugos biudžetas.
„Turime virš 70 etatų laisvų, turime pareigūnų, kurie yra nušalinti nuo pareigų. Kalbėsime apie nepriekaištingos reputacijos statuso įvedimą sistemoje. Tai, manau, šie įrankiai yra būtini, kad aplinkosauga įgautų pasitikėjimą“, – kalbėjo K. Mažeika.
Siekiant, kad verslas investuotų į mažiau taršias technologijas, o ne išsisukinėtų mokant taršos mokesčius, Seimas nusprendė juos padidinti. Jei oro teršimas sunkiaisiais metalais ir jų junginiais deginant atliekas įmonėms dabar kainuoja iki 406 eurų, tad nuo kitų metų bus 700 eurų, o 2023 metais jau sieks 1,3 tūkst. eurų už toną.
Vandens teršimas brangs trigubai: bendruoju azotu nuo 201 iki 600 eurų, o fosforu nuo 1007 iki 3,5 tūkst. eurų.
Pasak aplinkos ministerijos, dėl šių pokyčių gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugos gali brangti apie tris eurus per metus. Na, o pramonininkai baiminasi, kad įgavę daugiau galių aplinkosaugininkai vieną po kitos uždarinės jų bendroves.
„Nėra nei iš aplinkosaugininkų, nei politikų pusės noro nutraukti veiklų, nes tai yra ir darbo vietos, ir ta pati pramonė. Ją turime sutvarkyti, jei atliekų sektoriuje yra bėdų. Jei tarša bus nutraukta, tai įmonė galės toliau tęsti veiklą“, – sako Seimo narė Virginija Vingrienė.
Seime buvo padidintos ir baudos už taršą. Piniginės baudos už veiklą neturint taršos leidimo didės tris kartus: nuo 3-8 tūkstančių iki 10-30 tūkstančių eurų.
