Maisto ir Veterinarijos tarnybos specialistai ištyrė žvejų Baltijos jūroje sugautas žuvis. Jas tyrimams tiesiai iš parvykusių laivų inspektoriai paėmė prieš dvi savaites. Taip jie siekė išsiaiškinti, ar įmonės „Grigeo“ galimai vykdyta tarša pakenkė Baltijos pakrantėje gaudomoms žuvims bei ar nenusinuodys jas valgantys žmonės. Atsakymų duomenys atskleidžia – sunkiųjų metalų, dioksinų ir pesticidų žuvyse nėra.
„Pagal gautus tyrimo protokolų rezultatus matom, kad gerokai iki leidžiamos normos kiekio. Visose tirtose žuvyse kiekiai nedideli“, – sako maisto inspektorė Dalia Kaveckienė.
Priekrantės žvejai sako, kad jų tokie rezultatai nenustebino. Jie netiki, kad tarša žuvų nepaveikė ir mano, kad buvo tiriamos migruojančios žuvys. Žvejų manymu, tos, kurias tarša galėjo paveikti, jau seniai plaukioja prie kaimyninių šalių krantų.
„Žuvis yra migruojanti. Ir pas mus tokios kaip, ypač priekrantėje, nusistovėjusios žuvies, kaip ir nėra. Menkė – migruojanti, stinta – migruojanti, strimelė – migruojanti“, – pasakoja priekrantės žvejas Mindaugas Rimeikis.
Be to, ir patys inspektoriai pripažįsta, kad Baltijos jūra yra teršiama nuo seno. Ne veltui yra draudžiama gaudyti menkes ir pardavinėti jų kepenis – mokslininkai yra ištyrę, kad šis žuvų organas persisunkęs dioksinais.
„Menkių kepenys nuo 2011 metų yra žmonių maistui uždraustos. Tai Baltijos jūros menkių kepenys. Atlantinių menkių, kitų, yra leidžiamos“, – teigia D. Kaveckienė.
Inspektoriai tyrė ir Kuršių marių žuvis bei kitą gyvūniją. Tirtas ūminis vandens toksiškumas bei vėžiagyviai. Juk būtent į šį vandens telkinį galimai plūdo „Grigeo“ tarša. Nors patyrę žvejai sako, kad tarša į marias iš šios teritorijos teka jau ne vieną amžių, tačiau ir čia nieko pavojingo inspektoriai nerado.
„Šita „Grigeo“ gamykla, Klaipėdos kartono gamykla pastatyta XIX a. pabaigoje. XIX a. ir XX a., iki pat XX a. vidurio, be jokių nuotekų, be nieko, ėjo visas išmetimas į Kuršių marias“, – kalbėjo M. Rimeikis.
Netoli vamzdžio, per kurį „Grigeo“ srutos, susimaišiusios su išvalytomis miesto nuotekomis, galėjo tekėti į Kuršių marias, stintas gaudantys meškeriotojai sako, kad žuvis ištraukia apspangusias. Galvoja, gal nuo taršos.
Patyrę kolegos jiems prieštarauja ir sako, kad žuvys tokios dėl metų laiko. Tad stintas traukia, valgo ir pasekmių nebijo.
„Pokytis tikrai yra. Tas pokytis, palyginus pagal Latviją ir čia, tai tikrai yra. Žuvis tikriausiai apspangusi nuo tų teršalų.“
„Tai iš parduotuvės tokią pat perki. Vis tiek čia pagautą. Ir nežinosi, ką nusiperki ir ką pagauni, vis tiek tas pats.“
„Ką čia gali pastebėti, jei niekad nežinojai, kokia realybė tos taršos. Jei dešimtmečiais teršiama, kas čia žinos, kokia ta realybė turi būti.“
„Saikingai valgant, jeigu nedažnai, tai tikrai neužsikrėsi.“
Atrodo, pasekmių nebijo ir kiti klaipėdiečiai. Žuvies turguje prekyba vyksta, kaip ir kasdien. Ant prekystalių ir Kuršių mariose, ir jūroje sugautos žuvys. Prekybininkai sako, kad vyresnio amžiaus klientai po „Grigeo“ skandalo atsargesni, tačiau prekyba žuvimis nesumenko.
„Klausia, ar iš Kuršių marių, kur viskas užteršta pas mus. Vaikeli, iš kur ta žuvis? Klausia. Ypač senyvo amžiaus žmonės.“
„Tai atsiskiedė gi, pranešę, kad tyrimai geri. Ir prieš tai pirkau, ir dabar, neko nebepakeisi.“
„Mes, va, į pirtelę su draugais šiandien. Nusipirkau žuvytės. Nebijau. Jei žuvis šviežia iš Kuršių marių, gal ir bijočiau – starkį, stintą, karšį. Bet jūrinė žuvis, aš manau, nelabai problematiška.“
„Perkam ir viskas. O ką ten. Tiek beliko man to gyvenimo, 94 jau metai.“
„Visada pirkdavom. Neišgąsdino. Nemalonu, kai apie gamtą pagalvoji. Pirma apie gamtą galvoji, o tik po to apie save.“
Tad kol kas klaipėdiečiai ramiai valgo žuvį, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos inspektoriai jau planuoja kitus žingsnius. Kai tik leis orai, specialistai prašys žvejų tyrimams pargabenti menkių.
