Tiesa, kai kurie daugiabučių namų bendrijų savininkai skundžiasi, kad sunkiausia sutarti su pačiais gyventojais, mat žmonių norai skirtingi. Maža to, siekiant gauti paramą tenka pereiti ir biurokratijos pinkles. Iki šiol sutvarkyti tik du kiemai iš maždaug tūkstančio daugiabučių kiemų.
Šia dar šviežiai įrengta vaikų žaidimų ir sporto aikštele Saulėtekio alėjoje džiaugiasi trijų daugiabučių namų gyventojai. Visa žaidimų erdvė atitverta tvora, kad vaikai staigiai neišbėgtų į gatvę, pastatyta ir pavėsinė su suoliukais. Gyventojams tai papildomų pinigų nekainavo, mat kaimynija dalyvavo teritorijų atnaujinimo programoje ir gavo 45 tūkstančių eurų paramą. Pasak vietinių, erdvė pasikeitė neatpažįstamai.
„Čia toksai takelis ėjo ir ta erdvė buvo neišnaudota mūsų kiemo, o dabar čia vyksta gyvenimas“, – teigia gyventoja Ieva.
Buvęs bendrijos pirmininkas tikina, kad svarbiausia yra žmonių noras imtis iniciatyvos ir keisti aplinką. Apie 180 gyventojų nusprendė nieko nelaukti ir pasinaudoti savivaldybės siūloma parama. Po susirinkimo bendrijos nariai nusprednė, kad jiems labiausiai reikia žaidimų erdvės ir dar papildomos 5 vietų automobilių stovėjimo aikštelės.
Buvęs bendrijos pirmininkas Paulius Paulionis sako: „Pas mus per susirinkimą nei vieno prieš nebuvo. Ir susilaikiusiųjų nebuvo, tai visi dalyvavę pritarė, o tas davė labai didelį postūmį ir tada reikia dirbti ir dėti pastangas.“
Savivaldybė norintiems sutvarkyti savo kiemą skiria finansavimą po 10-15 eurų už 1 kvadratinį metrą atnaujinamos teritorijos. Tiesa, vicemeras pripažįsta, kad parama gyventojai naudojasi vangiai. Nors ji startavo 2017 metais, iki šiol tik 24 kaimynijos yra pasirašiusios sutartį ir turi finansavimą. O iš viso sostinėje tokių kaimynijų – per tūkstantį.
Didžiausia problema su kuria susiduria gyventojai norėdami gauti paramą – tai biurokratijos pinklės, siekiant sutvarkyti žemės klausimus. Tam turi pritarti ir patys gyventojai.
„Kryžiaus kelius, kuriuos reikia padaryti pirmiausia su Nacionaline žemės tarnyba, kreipiantis ir prašant suformuoti žemės sklypą. Ir po to pasirašyti nuomos sutartį, yra iš tikrųjų sudėtingas“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Programos administratorius „Atnaujinkime miestą“ pripažįsta, kad žmonės savivaldybės pinigais naudojasi vangiai, mat dažnai patiems žmonėms trūksta iniciatyvos. Šiuo metu sutvarkyti tik du kiemai iš maždaug tūkstančio daugiabučių kiemų. Dar šešis kiemus ketinama sutvarkyti šiais metais.
„Atnaujinkime miestą“ atstovė Erika Vilūnaitė-Stankevičienė sako: „Namo gyventojai turi nuspręsti, kad nori dalyvauti kaimynijų programoje. Kaimynija gali būti nuo 10,7,5 arba vieno namo. Priklausomai nuo situacijos, gali būti, kad namas stovi nuošalėje ir jisai turi vieną kaimyniją.“
Tiesa, atnaujintos teritorijos tvarkymu ir priežiūra ne mažiau kaip 10 metų toliau privalo rūpintis patys gyventojai. O visas išlaidas, kurios viršys savivaldybės numatytą finansavimą, turės apmokėti kaimynijos nariai. Laisvės prospekte esančių daugiabučių namų bendrijos pirmininkas Marius Masanovas sako, kad tokios griežtos sąlygos ir biurokratija neretai atbaido gyventojus nuo paramos.
„Šiuo atveju, jei įrengi vaikų žaidimų aikštelę, tai turi užtikrinti, kad tą 10 metų vaikų žaidimų aikštelė būtų tvarkinga, kad nenulūžtų, kad veiktų tos sūpynės tinkamai ir kad neduok Dieve, nesusižalotų koks vaikas. Ta atsakomybė gula ant kaimynijos programos dalyvio pečių.“
Kasmet savivaldybė daugiabučių kiemų atnaujinimo projektui skiria po pusę milijono eurų. Savivaldybės programoje gali dalyvauti tik senesni nei 15 metų daugiabučių namų kvartalai.
