Pastatas – avarinės būklės. Apie sąlygų kraupumą po ten praleistų dviejų parų dar 2015-aisiais užsiminė ir garsus prodiuseris Rolandas Skaisgiris. Išėjęs vyras žadėjo areštinę net suremontuoti, tiesa, vėliau šį pažadą pamiršo. Nesunku suprasti kodėl čia pabuvus norisi skųstis – tualetai, ant kurių ir pritūpti baisu, purvinos, trupančios, skylančios sienos, geležinės nugulėtos lovos.
Pasirodo, šio pastato istorija trunka šimtmečius, nuo pat 19-o amžiaus pradžios. Čia anksčiau buvo prabangus dvaras, priklausęs bajorui Jonui Chodasevičiui. Vėliau pastatas nusavintas Rusijos imperijos valdžios ir paverstas politinių kalinių areštine.
„Čia kalėjo 8 sukilėliai, kurie vėliau buvo nubausti mirties bausme Lukiškių aikštėje ir kuriuos, tiesiog paslėpė jų kūnus Gedimino kalne“, – sako dailės istorikė Birutė Rūta Vitkauskienė.
Būtent apie šiuos, itin žiauriai nukankintus 1863-ųjų metų sukilimo lyderius ir bus pasakojama šiuo metu areštinėje lankytojams ruošiamoje parodoje. Iš 2017 metais rastų palaikų matyti, kad jie kankinti itin žiauriai – kaukolės jų sutrupintos, o sulaužytų kaulų griaučiuose žioji ir skylės. Pasak rengėjų, geriausia vieta perteikti buvusių sukilėlių patirtus išgyvenimus – paskutinė stotelė prieš kraupią žūtį –areštinė.
„Paroda, kuri čia bus… Iš tiesų mes siekiame išlaikyti visa tą autentišką šitą pastatą, todėl, kad ir istorija, kurią pasakosime čia yra labai susijusi su šituo pastatu“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Pasak istorikų, vienas areštinės aukštas dvaro laikais neegzistavo. Tik vėliau papildomas aukštas buvo įkastas žemėje. Tokį sprendimą sugalvoję rusai tikėjosi, kad taip areštinės sienos, neturinčios ir langų su grotomis įvairiausius čia kalinamus politinius nusikaltėlius dar labiau slėgs.
Areštinės sienos – ištisa skausmo ir vilties istorija. Apie tai byloja čia esančių kaltinamųjų užrašai.
Kad ir išsiraižydavo šachmatų lentą ant geležinės lovos. Išėjus į kaltinamiesiems skirtą kiemą – ne ką linksmiau. Net ir dangus čia užrakintas – greta esančią Gedimino pilį stebėti tenka tik per dangų juosiančias grotas. Pasak kriminalinių knygų autoriaus Dailiaus Dargio – pastaruosius metus čia buvo kalinami įtariamieji kyšininkavimo ar politinės korupcijos bylose. Čia dvi paras praleido ir iš Maskvos kažkada susigrąžintas, Darbo partijos bylos buvęs kaltinamasis Viktoras Uspaskichas.
„Kiek girdėjau iš pasakojimų, būtent žmonėms ir įvarydavo žmonėms didžiausią šoką, baimę ir nerimą. Nu nejaugi dabar visas likes mano gyvenimas ir atrodys. Iš tikrųjų ten slėgis yra didžiulis. Labai antisanitarinės sąlygos“, – kalbėjo rašytojas Dailius Dargis.
Pirmieji lankytojai į areštinę bus įleidžiami nuo ateinančio penktadienio. Ateityje ši erdvė turėtų likti Lietuvos nacionalinio muziejaus rankose. Pasitarus su Vilniaus universiteto istorikais bus ieškoma kaip šį unikalų pastatą geriau panaudoti pasakojant skausmingiausius Lietuvai 19 ir 20 amžiaus istorinius momentus.
