Batniavos mokyklos – daugiafunkcio centro pradinukai skaičiuoja išdėliotus moliūgus. Jų Astromskų ūkyje Bubių kaime išrikiuota per 1000, o kiek dar pūpso laukuose.
„Tikriausiai apie pora tūkstančių tokių gražių saulės obuoliukų, kaip jie ir yra vadinami, užaugo šiemet mūsų 34 arų sklype“, – sako Deksterių ūkio savininkė Adelė Astromskienė.
Tad tūkstančius rudens gėrybių užauginę pakaunės ūkininkai atidarė moliūgų kiemą. Mažieji čia renka didžiausią moliūgą, bando įveikti įvairiausias užduotis, skuba įsiamžinti oranžiniame soste, o savaitgaliais vėžinami traktoriumi
„Šaunuoliai tie mūsų ūkininkai, kurie sugalvojo padaryti ir tokią atrakciją kartu, ir ekskursijas, ir pamatyti, ir pasigrožėti, nustebino tas kiekis moliūgų“, – teigia mokytoja Verutė Jucienė.
„Tie moliūgai tiesiog kelia nuotaiką, labai linksma, ta oranžinė spalva niūroką dieną – super“, – tikina mokytoja Giedrė Butkienė.
Kiti mokinukai apgulę lentą žaidžia puikiai žinomą žaidimą „kryžiukai–nuliukai“ – tik dėliodami moliūgus: „Aš pirmą kartą čia žaidžiu. – O įdomiau su moliūgais ar ant popieriaus? – Abiejais smagu, bet su moliūgais geriau, nes galima ten dėti.“
Ūkio savininkė Adelė jau sukasi lauko virtuvėje ir išduoda jos ruošiamų moliūginių blynų receptą: „Į blynus nededam nei miltų, nei kiaušinių, tik truputį druskytės ir kaip rišamoji medžiaga šiek tiek dedu krakmolo, renkamės bulvių krakmolą.“
O ar patinka blynai vaikams? Štai, ką jie sako:
„Kada buvau daržiniukas, aš jų išvis nevalgiau, dabar bandysiu suvalgyti.“
„Man labai patinka blynai, bet sultys nelabai skanios, jos neskanios, bet sveikos. Tai išgersiu ir būsiu sveikas.“
Ūkininkė sako, kad moliūgas – daržovių karalius, valgomas žalias, virtas, džiovintas, keptas ir net raugintas. „Mes vis tik norėtumėm populiarinti moliūgus kaip pačią vertingiausią ekologiškiausią daržovę, nes jai užauginti nereikia jokių trąšų, jokių herbicidų“, – tikino ūkininkė.
O naudingos visos moliūgo dalys – nuo sėklų iki žievelių „Mes čia turime kaip tik moliūgų žievelių ir svarainių arbatą, moliūgai labai skanu rauginti, švieži salotoms ir skanūs ir šiaip sukramsnoti, moliūgų čipsai dar skaniau ir žinoma moliūgienė, kurią mokame visi išvirti“, – tęsia A. Astromskienė.
Į moliūgų kiemą būriais traukia lankytojai iš visos Lietuvos, o paragavę vaišių atvirauja, kai kurie skoniai labai stebina:
„Arbatą moliūgų žievių. – Ir koks skonis? – Skanus.“
„Blynus ragavau, tik buvau negėrus arbatos.“
„Raugintų moliūgų niekada nesu ragavus, tai va bus proga ir pačiai pabandyti padaryti“, – sako lankytoja Birutė.
O kur buvę kur nebuvę ir raguotieji prisistato. Šeima augina mažuosius Deksterių veislės galvijus – moliūgai jiems tikras skanėstas. „Tai yra jų delikatesas, jos labai mėgsta juos“, – aiškina A. Astromskienė.
Dėl Deksterių šeima moliūgus ir sodina, bet daržovių jau antrus metus uždera tokia gausybė, kad ir karvutėms, ir puošmenoms, ir užsukusiems lankytojams užtenka. Pastariesiems kilogramą parduoda po pusę euro ir patarimų negaili, kuris ilgiau stovi, labiau tinka sriubai, blynams ar sultims.
