Kai kurie prekybininkai pripažįsta, kad prekės brangsta panašiai tiek, kiek tiekėjai kelia kainas. Ekonomistai įspėja, kad laukia sunkus vasario mėnesis, kai infliacija kils iki 12 procentų. O Finansų ministrė Gintarė Skaistė kartoja, kad Vyriausybė mažinti PVM tarifo maistui neketina.
Senjorė Leonora sako taupanti paskutinius pinigus, ir apie gardesnį kąsnelį pensininkė net negalvoja: „Nieko, badausime, kaulus verdame, už 50 centų nusiperkame kaulus, įsimetame buroką ir viskas. Košė, vėl košė ir viskas.“
Pasak jos, susimokėjus sąskaitą už šilumą ir elektrą, geresniems produktams pinigų tiesiog nelieka. Gyventojai piktinasi – brangsta viskas:
„Tai du šimtus su virš sumoki už butą, lieka 50 eurų pavalgyti ir nenumatytiems reikalams pragyventi. Badas, baisu, tragedija. Blogiau negali būti, katastrofa.“
„Čia ponams, valdžiai reikia susiveržti diržus, o ne paprastiems invalidams žmonėms. Tokią laisvą Lietuvą, velniop.“
„Ir duona, ir mėsa, ir pienas – viskas brangsta.“
„Taupyti reikia, mažiau valgyti. Ne ką nori, kada nori, o kas išeina jau.“
„Labai smarkiai pabrango – ir vištiena, ir kiauliena – viskas.“
Ir maisto produktų kainų augimui kol kas galo nematyti, mat už vasario mėnesį kai kurie tiekėjai prekybininkams jau paruošė staigmenų – informuoja apie dar augsiančias kainas. Tiekėjai didina kainas, o įkandin brangsta ir maisto produktai parduotuvių lentynose.
Vien per tris paskutinius mėnesius „Aibės“ parduotuvėse 50 procentų brango sviestas, pieno produktai – 40 procentų, aliejus – 20 procentų, kvietiniai miltai – 40 procentų.
„Brangsta prekės tiek, kiek tiekėjai kelia tiekimo kainas. Ir toliau gauname informaciją apie planuojamus tiekimo kainos pasikeitimus ir teigti, prognozuoti, kad kainos stabilizuosis tikrai negalėtume“, – komentuoja prekybos įmonių aljanso „Aibė“ komercijos vadovė Žydrė Baskutytė.
Apie maisto produktų kainų šuolį skelbia ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt. Pigiausių būtiniausių maisto produktų krepšelis sausį buvo 6 procentais brangesnis nei tą patį mėnesį prieš metus. Iš 52 stebimų prekių brango 37 maisto produktai.
„Brangimo lyderiai tie patys – bulvės procentaliai labai brango – virš 180 procentų. Toliau brangsta aliejus 50 procentų, dabar kainuoja apie 2 eurus. Na, ir po naujų metų labai stipriai įsijungė kainų kilime – pieno produktai“, – kalba Pricer.lt maisto kryties vadovas Petras Čepkauskas.
Lietuviai toliau šturmuoja Lenkiją ir ten šluoja maisto produktus. Siekdama sumažinti finansinę naštą gyventojams, kaimyninė Lenkija pusei metų įvedė nulinį PVM tarifą maisto produktams. Opozicinė valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija išsikvietusi Finansų ministrę Gintarę Skaistę ragino paaiškinti, kodėl Lietuva netaiko mažesnio PVM tarifo maistui.
„Tokio tipo ekonomikose kaip Lietuva pridėtinės vertės mokesčio lengvatos kainų nemažina tuo tarpu naudą gauna tie verslai, kurie perparduoda tas prekes. Mes tokio pačio modelio kaip Lenkija nesirenkame“, – teigia G. Skaistė.
Ekonomistai skaičiuoja, kad labiausiai per metus Lietuvoje augo maisto kainos – 11,5 procento, būstas, vanduo, elektra ir dujos brango – daugiau nei 26 procentais. Ir tai dar ne riba – SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad infliacija Lietuvoje piką pasieks jau vasario mėnesį.
„Tiek sausį, vasarį, kovą ta infliacija bus virš 10 procentų. Pikas bus vasarį apie 12 procentų. Taip, kad tie trys mėnesiai dar bus sudėtingesni“, – sako T. Povilauskas.
O Lietuvoje vis dažniau pasigirsta kalbos ir raginimai mažinti ir bendrą PVM tarifą iki 18 procentų. Dar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė 2009 metais įvedė 21 procento PVM tarifą. Dabar gi ta pati konservatorių Vyriausybė tikina, kad planų sugrąžinti PVM į ankstesnį lygį – nėra.
„Vyriausybės programoje planų keisti PVM tarifą nėra. Vertinant, ką ėmėsi daryti, Lietuvos strategija – didinti pajamas sparčiau nei auga infliacija. MMA, pensijų didinimo“, – kalba G. Skaistė.
„Jisai tik atpigina visas prekes ir turime nemažus praradimus biudžetui ir mažesnį vartojimą. Realiai per porą metų neįgyvendinsi“, – sako T. Povilauskas.
Maisto produktų kainų augimas gruodį buvo sparčiausias tarp Baltijos šalių. Lietuvoje kainos augo daugiau kaip 11 procentų, Latvijoje – 7 procentais, o štai Estijoje – 6 procentais.
