Apie tai, kad kitais metais tautiečiai gyvens tik geriau, šiemet žada visi: ir dar prieš rinkimus apie „gerovės valstybę“ kalbėjęs Gitanas Nausėda, ir Vyriausybė su Seimu. Tačiau, kol rinkėjų balsus medžiojančios partijos nesutaria, kaip rasti trūkstamus 10 eurų kiekvienam vaikui, papildomus milijonus valdžios įstaigoms prirašo labai nesukdamos galvų. Šešiaženklėmis sumomis kitąmet didės ir Prezidentūros, ir Seimo, ir Vyriausybės biudžetai.
Iš trijų valdžios institucijų finansavimas kitąmet turėtų daugiausia didėti būtent Prezidentūrai. Tačiau didžioji pinigų dalis esą būtų skiriama ne šiems rūmams, o prezidento rezidencijos Turniškėse remontui, padažnėjusioms komandiruotėms ir darbuotojų algoms didinti.
Prezidento kanceliarijai kitąmet numatyto kišenės prieaugio galėtų pavydėti bet kuri institucija – mat turėtų būti skiriamas net 25-iais procentais didesnis finansavimas. Tad suma didėtų beveik pusantro milijono eurų ir perkoptų septynis milijonus. Keli šimtai tūkstančių bus skirta šalies vadovo rezidencijos remontui.
Dabar namas Turniškėse esą atgyvenęs ir netinkamas priimti svečiams. Be to, naujai išrinktas prezidentas neslepia, kad artimiausiu metu vyks į daug komandiruočių, nes reikia užmegzti ryšius su užsienio kolegomis. Šio prezidento kadenciją išlaidos auga ir dėl to, kad atsirado Pirmosios ponios etatas. Tam, kad ji tinkamai galėtų atlikti pareigas, įstatymai kiekvienam mėnesiui numato konkretų procentą nuo prezidento algos. Eurais ši suma siekia 1100. Ir tai dar ne viskas – didėja valstybės tarnautojų algų koeficientai, tad pinigų reikės ir tam.
Vyriausybei finansavimas kitiems metams didinamas 12 procentų, t.y. daugiau kaip pusantro milijono eurų. Iš viso suma perkops 16 milijonų.
O štai Seimas šįkart užsigviešė net šešių papildomų milijonų. Parlamentarai norėtų, kad jų biudžetas kitąmet pasiektų net 38 milijonus eurų. Didelių pinigų esą reikia vėdinimo sistemoms įrengti, programinei įrangai Seimo salėje atnaujinti, Sausio 13-osios memorialui remontuoti.
Tačiau liūto dalis sumos keliautų ne kam kitam, o kompensacijoms po būsimų parlamento rinkimų. Paprastai į parlamentą po rinkimų nebepatenka apie pusė seimūnų, jiems priklauso dviejų mėnesių algos dydžio išmokos. Jos padėjėjams, skaičiuojama, gali viršyti 600 tūkstančių.
Taigi bendra suma gali perkopti du milijonus. Ironiška, tačiau Seimo įgeidžius stabdo pati Vyriausybė su Finansų ministerija. Dar dviejų prašomų milijonų parlamentui skirti nenorima, esą turi užtekti keturių. Esą seimūnai galėtų pristabdyti arklius kad ir pirkdami saldainius – neseniai paskelbta, kad saldumynams kitąmet planuojama išleisti iki 180-ies tūkstančių eurų.
„Garsusis saldainių skandalas, kai didžiuliais kiekiais perkami saldainiai. Suprantama, dažniausiai jie dovanojami susitinkant renginiuose su žmonėmis ir t.t., bet kartais galim pagalvoti, ar tų pinigų nereikėtų sutaupyti ir nukreipti kitur. Rastas kompromisas tarp prašytų 6 mln. – dabar 4 mln. skiriami. Jeigu per biudžeto svarstymą niekas nesikeis, taip turėtų ir likti“, – teigia S. Malinauskas.
Dalį analitikų toks išlaidavimas gerokai stebina.
„Praktiškai visa tai, ką planuojama surinkti iš nekilnojamojo turto mokesčio – 8 mln. – beveik tokia pat suma daugiau išleisime trijų institucijų išlaikymui“, – mano analitikė Ieva Valeškaitė.
Ir, jeigu išlaidas remontams esą galima pateisinti, praktiką kadenciją baigusiems seimūnams skirti kompensacijas daug kas laiko ydinga. O po keletą milijonų vien už tai, kad nebedirbs Seime, buvusių parlamentarų ir patarėjų piniginėse nugula kiekvienos kadencijos pabaigoje.
„Lygtai negalėtų Seimo nariu pabuvęs asmuo kažkur įsidarbinti kitur. Klausimas, kam tos išeitinės reikalingos, nes tai – kaip terminuota darbo sutartis. O didžioji dalis to padidėjimo išlaidų ten ir nueina“, – kalbėjo I. Valeškaitė.
Beje, kitąmet nenusiskriaus beveik visos valdžios institucijos. Finansavimas nežymiai mažės tik Kultūros, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms.
