Praėjo lygiai savaitė nuo tos dienos, kai į prekybos tinklus, į didesnes parduotuves galima patekti tik su galimybių pasais. Ir ši savaitė kai kuriems prekybos tinklams buvo išties skausminga.
Lygiai prieš savaitę prie įėjimų į didesnes nei 1500 kv. m parduotuves rikiavosi didesnės ar mažesnės eilės žmonių, dalis pirkėjų skundėsi neturintys galimybių paso ar net rodė necenzūrinius QR kodus.
Šiandien vaizdas didesnėse parduotuvėse visai kitoks. Prie įėjimų – jokios grūsties. Bet tai prekybininkų, toli gražu nedžiugina – nes srautas sumažėjo ne tik prie įėjimų, bet ir pačiose parduotuvėse.
„Srautas tikrai yra sumažėjęs ir tą tikrai skaudžiai jaučiame. Nes tie 30 proc., kurie palietė 75 parduotuves – tai yra tikrai daug. Juo labiau, kad tai parduotuvės, į kurias iki ribojimų ateidavo 200 tūkst. pirkėjų per dieną, tai 30 proc. iš tikrųjų yra daug“, – sako „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Tai reiškia, kad didelės „Maxima“ parduotuvės kasdien prarado po kone 60–70 tūkst. pirkėjų. Tiesa, kitiems parduotuvėje daugiau vietos liko ir žmonės tuo patenkinti. Jie pasakoja:
„Man kaip ir gera. Tose didesnėse parduotuvėse žmonių mažiau, tai man pliusas.“
„Mažiau žmonių lankosi parduotuvėse. Mažiau eilių.“
Savaitės praradimus skaičiuoja ir „Rimi“ tinklas, į kurio beveik 2/3 parduotuvių galima patekti tik su galimybių pasu.
„Ir net turint omeny išties įspūdingai augančią mūsų e. prekybą, kuri daugiau nei perpus išaugo vien per tą savaitę praėjusią – bendras paveikslas vis dėlto mūsų negalėtume pasakyti, kad džiugina. Tikrai, mus neramina“, – teigia „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.
Tiesa „Rimi“ tinklas neatskleidžia, kokią dalį srauto prarado per savaitę. Bet prekybininkų asociacija apibendrina: 10–30 proc. Tiek vidutiniškai srauto per savaitę prarado visi didieji prekybos tinklai.
„Prekyboje toks srauto, o kartu ir apyvartos kritimas yra laikomas labai dideliu. Nes prekyba veikia labai plonomis maržomis. Ir kiekvienas sumažėjimas pajamų jau reiškia, kad įmonės neturės kuo padengti tų kaštų fiksuotų. Tada jau turi imtis veiksmų, ar darbuotojus leisti į prastovas, ar užsakymus mažinti“, – aiškina prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
„Didžiosiose parduotuvėse, kuriose reikia tikrinti galimybių pasus – kritę 26 proc. O mažosiose parduotuvėse pakilimas 12 proc. vidurkis“, – sako „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.
Jis kalba atvirai – jei tokia situacija užsitęs, didžiuosiuose tinkluose gresia prastovos ar net blogiausiu atveju – atleidimai: „Apyvartos prarasta per savaitę per visus tinklus tai tikrai dešimtimis milijonų. Tai atitinkamai atlyginimams 10 proc. nuo apyvartos eina. Po to mokesčiams eina apie 30 proc.“
Prekybos tinklo savininkas sako, kad šią savaitę džiaugtis gali nebent tie tinklai, kurių daugiausia mažos parduotuvės.
Tiesa, mažesnes parduotuves valdantys tinklai, panašu, džiaugiasi tyliai. Prekybos tinklas „Iki“ pripažįsta, prie didžiųjų centrų įsikūrusios jų parduotuvėlės persiviliojo dalį klientų, tik neatskleidžia, kiek. „Lidl“ taip pat neatvirauja.
„Tas kelių procentų šuolis į vieną ar kitą pusę tikrai nerodo kažkokios reikšmingos tendencijos“, – sako „Lidl“ atstovas Valdas Lopeta.
Atviriau kalba patys pirkėjai – sako, pastebintys grūstis:
„Kadangi didieji centrai – jei jie ten negali įeiti, tai jie eina į šituos centrus visi.“
„Žmonės nenori skiepytis. Dėl to, kad po kelių metų, čia gandai – liūdna prognozė.“
Tiesa, pasak prekybininkų asociacijos, ši savaitė pakankamai stabili buvo ne maisto prekių parduotuvėms. Ypač savaitgalį didžiuosiuose prekybos centruose buvo juntamas didesnis pirkėjų srautas, mat šalyje pasiskiepijo dauguma gyventojų.
