Klaipėdietis Tomis skaičiuoja, kiek šiemet teks pakloti už privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Sako, avarijų nepatyrė bent 10 metų, tačiau draudimas vis tiek brangsta.
„Civilinis brangsta 28 eurais nuo 72 iki beveik 100 eurų. Apie 50 proc. kaina kyla. 28-iais eurais gal ir nedaug, bet kai palygini kainos dalį, tai didelis pokytis“, – sako klaipėdietis Tomis Paulauskas.
O priskaičiavus degalų ir kitas kainas…
„Išlaikymas automobilio per metus pabrangs riebiai“, – kalba Tomis.
Yra ir dar vaizdingesnių pavyzdžių. Štai, vienas nenaujo „Porche“ vairuotojas pernai per metus už civilinį draudimą sumokėjo 230 eurų. Dabar ta pati draudimo bendrovė paslaugą jau siūlo už 424 eurus, kone dviem šimtais eurų brangiau. Ir rinktis nelabai yra iš ko, nes net ir pigiausias kitų pasiūlymas už pernykštį brangesnis 107-iais eurais.
Vieno „Volvo“ automobilio draudimo sumos: pernykščių ir šių metų draudimo pasiūlymai rodo, kad vienos bendrovės draudimas pabrango 30 eurų. Kitos – irgi kone identiškai. Dar viena bendrovė įmoką nepasikuklino didinti 60-ia eurų. Vartotojų aljansas piktinasi. Draudimo kainą iš dalies lemia praėjusių metų bendras avarijų ir remontų skaičius. O pernai dar gyvenome pandemijos sąlygomis.
„Gatvės buvo pustuštės, automobilių gatvėse beveik nebūdavo. Natūralu, kad ir autoįvykių buvo mažiau. Tai turėjo lemti civilinės atsakomybės pigimą, tačiau šiandien matome priešingą tendenciją. Mums tai kelia didelių abejonių“, – teigia Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Karantino metu eismo įvykių sumažėjo beveik dešimtadaliu. Tačiau draudikai aiškina, kad pridarytų nuostolių daugėja.
„Žalos padidėjo apie 7 proc., o vidutinė žala yra labai svarbus elementas, kiek vidutiniškai kiekvienas įvykis kainuoja, jis padidėjo net 14 proc. Tai parodo, kad situacija negerėja“, – tvirtina Draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.
Draudikų asociacija nekomentuoja, ar ir kiek privalomasis draudimas brangsta, esą tokia informacija pažeistų konkurencijos įstatymus. Tačiau ir neneigia, kad priežasčių kainoms augti yra. Skaičiuodami kainas draudikai išlaidas įsivertina metams į priekį.
„Labai svarbūs faktoriai yra remonto kainos, nes žalų didėjimas pirmiausia susijęs su remonto paslaugų didėjimu. Be abejo, bendras avaringumas. Reikia suprasti, kad kiekvienas klientas solidariai dalijasi ir kitų klientų atsakomybę“, – sako A. Romanovskis.
Taigi, jei tą pačią draudimo bendrovę pasirinkęs kelių gaidelis ištaškė svetimus automobilius, iš dalies tai plonina net paties drausmingiausio vairuotojo kišenę.
„Gali būti, kad draudimo bendrovės piktnaudžiauja susidariusia situacija ir bando išspausti sau nepagrįstus pelnus. Matyt, labiausiai turėtų susirūpinti Lietuvos bankas, kaip reguliatorius“, – aiškina R. Jokubauskas.
„Dėl kainų reguliavimo – jų tikrai nėra, nes tai imperatyviai draudžia ES direktyva“, – sako Lietuvos banko atstovas Marius Dumbauskas.
Pasak Lietuvos banko Draudimo įmonių priežiūros skyriaus vadovo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainos tikrai auga, tačiau tikina, kad karantino metu jos buvo sumažėjusios.
„Šitam trumpam laikotarpy – taip, aiškiai matome tendenciją kainų augimo. Bet žiūrint ilgesniu laikotarpiu – nieko išskirtinio nėra“, – kalba M. Dumbauskas.
Vairuotojai, žinoma, tikina anaiptol nepajutę, kad kainos pernai mažėjo. Įmokos šokiruoja ir pradedančiuosius vairuotojus.
„Metams paskaičiavo programėlė apie 500 eurų, 503 eurus. Sumos išties didelės, kandžiojasi šiek tiek, reikia nepamiršti, kad išlaidos atsieina ir už benziną, ir automobilio taisymus“, – sako panevėžietis Ignas Janeliūnas.
Per pirmą šių metų pusmetį vairuotojai sumokėjo beveik 133 mln. eurų įmokų, t.y. 21-u milijonu daugiau nei pernai ir 18 milijonų daugiau nei užpernai. Tačiau keliuose daugėjo ir pačių automobilių – per trejus metus – daugiau nei šimtu tūkstančių. Pernai Lietuvos draudimo įmonės susižėrė 45 mln. eurų pelno – dešimtadaliu mažiau nei užpernai.
