Didžiųjų prekybos centrų prieigos dabar primena labirintus. Kadangi šiuo metu gali veikti tik tos parduotuvės, kurios turi atskirą įėjimą iš lauko, verslas ieško įvairiausių būdų, kaip atsidaryti. Parduotuvės, kurios gali, klientams atveria atskirus tarnybinius įėjimus.
„Viskas tvarkoje, tik žinoti reikia, sunku rasti tą informaciją, kur veikia, kur neveikia. O šiaip dar geriau, mažiau žmonių“, – sako parduotuvės klientas Rytis.
Kol vienos parduotuvės prekybos centruose veikia, kitos arba uždarytos, ar virto internetu užsakytų prekių atsiėmimo punktais. Nuo kitos savaitės Vyriausybė žadėjo atidaryti visas parduotuves, jei tai leistų epidemiologinė situacija. Tačiau, valdžia šiandien nusprendė neribotam laikui atisakyti šios idėjos.
„Suprantu, kad dalis žmonių dėl to liūdi, bet manau, kad atsargumas šiomis aplinkybėmis yra svarbus ir pateisinamas“, – pasakojo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Ingrida Šimonytė kalba apie prastėjančius sergamumo rodiklius, kurie pastarosiomis dienomis auga kaip ant mielių. Lietuvoje per antradienį laboratorijos užfiksavo daugiau nei 1100 naujų COVID-19 atvejų, paskutinį kartą panašius rodiklius Lietuva matė sausio pabaigoje.
Kol prekybininkai aiškina, kad dauguma ligos židinių nėra susiję su jų verslu, Vyriausybė su verslininkų teiginiais nesutinka.
„Ne pati prekyba turbūt yra problema, ne pati parduotuvė, o žmonių kontaktai, kurie per atvertus traukos centrus intensyvėja. Dabar, kad panaikintas ribojimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą, tų didelių traukos centrų būvimas ir žmonių maišymasis, jis ne prekybos įmonėse tuos židinius provokuotų, o žmonių šeimose ir žmonių kontaktuose“, – teigia I. Šimonytė.
„Drabužiai išeina iš mados, o kosmetika išeina iš galiojimo, tikrai yra labai bloga. Situacija yra tragiška, tikrai labai bloga, 4 mėnesiai uždarymo, to nėra buvę nei vienoje pasaulio valstybėje, būdavo uždaro, atidaro ir tai būtų geresnis variantas nei dabartinis“, – kalbėjo prekybininkų atstovė Rūta Vainienė.
Prekybininkai yra pasiruošę savo lėšomis reguliariai testuoti visus prekybos centrų darbuotojus, mažinti žmonių skaičių patalpose.
„Sutinkame kalbėti apie didesnį kvadratinių metrų skaičių vienam asmeniui. Gali jis būti ir 40-imt kvadratinių metrų, galbūt ir daugiau. Suprantam, kad rizika yra tuose bendruose praėjimuose, tose erdvėse, kur žmonės maišosi, tikrai galim tą riboti“, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
O štai, ką mano kalbinti vilniečiai:
„Verta atidaryti ir reguliuoti tuos žmonių srautus. Žmonės pasiilgę, aš irgi labai norėčiau eiti.“
„Vertėtų laikantis visų saugumo reikalavimų, atstumų ir taip toliau.“
„Žmonės ištvėrė pokarį, ir baisesnius laikus, irgi pavargo. Dabar ne karas, bombos nekrenta, turim laikytis visi, kuo daugiau laikysimės, tuo greičiau iš tos situacijos išeisim.“
Valdžia nuo karantino švelninimo idėjų į kalbas prastėjančią situaciją peršoko labai greitai. Dar vakar valdžia leido žmonėmis nuo šiandien nevaržomai keliauti iš vienos savivaldybės į kitą.
Pirmieji šio švelninimo rezultatai jau matosi pajūryje. Turistų srautai jau pasirodė Palangoje:
„Iš Kauno. Kurortas, malonu pasižiūrėti į jūra, ne kiekvieną dieną pamatome.“
„Prie jūros pasiilgom labai, tiek džiaugiamės, taip labai.“
„Iš Kauno. Turiu reikalų Šventojoje, perkame su dukra butą ten ir dabar einu pasivaikščioti prie jūros.“
Tiesa, sveikatos ekspertai aiškina, kad atsipalaiduoti dar negalima. Šiuo metu reanimacijose gydytojai stengiasi išsaugoti 100-o COVID-19 pacientų gyvybes. Dar beveik 800-ams pacientų tiekiamas deguonis. Vien per vakar Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 atsidūrė 100-as žmonių.
„Pastarąsias šešias dienas mes turėjome daugiau nei 20 pacientų stacionarizuojamų, kas parą nuo 20 iki 26 kiekvieną parą. Turime rekordinį augimą, kaip ir Vilniaus regione, turime per 40-imt pacientų stacionarizuotų“, – pasakoja Kauno Klinikų atstovas Evaldas Padervinskis.
„Atlaisvina tą judėjimą, tai nereiškia, kad mes galime laisvai elgtis. Susitikinėti atskirų grupių žmonės, bendrauti be kaukių, bendrauti uždarose patalpose. Asmens apsaugos priemonės lieka galioti. Šeimoje protrūkiai pastarąjį ketvirtį nemažėja, būtent šeimose ir darbo vietose“, – teigia epidemiologė Daiva Razmuvienė.
COVID-19 smarkiai sutrumpino ir Lietuvos žmonių gyvenimo trukmę. „Eurostat" duomenys rodo, kad pernai vidutiniškai žmogus Lietuvoje išgyvendavo šiek tiek daugiau nei 75 metus, o tai yra net pusantrų metų mažiau nei iki koronaviruso. Tai vienas iš didžiausių nuosmukių visoje Europos sąjungoje. Nuo COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje mirė 3635 žmonės.
