Naujoji Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, kaip ir žadėjo prieš rinkimus, bandys baudomis keisti šalies gyventojus, kad šie taptų tolerantiškesni įvairioms mažumoms. Dabar ji rengia įstatymo pataisas, kad už tam tikrų žmonių grupių įžeidimus grėstų baudos.
„Mes turime skirtingas nuomones ir nuomonių įvairovė yra vertybė, bet mes kalbame, kai tikrai dėl rasės, tautybės, pažiūrų, arba netgi lytinės orientacijos mes turime komentarus, kuriais jau tyčiojamasi, niekinama, tada taip, tai turėtų užtraukti, mano manymu, administracinę, ne baudžiamąją atsakomybę, kaip šiandien dienai“, – sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Dabar baudžiamojo kodekso 170 straipsnis sako, kad draudžiama ne tik diskriminuoti, ar skatinti neapykantą, bet ir viešai tyčiotis iš žmonių dėl to, kad jie kitokios seksualinės orientacijos, tikėjimo, tautybės, rasės ir panašiai. Už tai gali grėsti ir 2 metų kalėjimo bausmė. O tokių nusikaltimų kasmet registruojama vis daugiau. Per porą metų registruotų atvejų skaičius padvigubėjo. Nors, pavyzdžiui 2012-aisiais tokių atvejų registruota pustrečio šimto.
„Tie instrumentai šiuo metu yra, tai man tikrai labai norėtųsi pirmiausia ką išgirsti, tai kodėl yra reikalingi papildomi nauji instrumentai, kurie vėl bus susiję su žmonių baudimu“, – pasakoja valstietė Agnė Širinskienė.
Pastaruoju metu policija viešina atvejus, kai pradeda tyrimus ir baudžia pareigūnus internete įžeidinėjantiems komentatoriams. Tačiau neskelbia teikianti prioritetą įžeidimams internete apskritai. Europos žmogaus teisių fondas konstatuoja, kad tokiems nusikaltimams teisėsauga yra abejinga.
„Pats pasisakymas labiau tyčiojimasis, niekinimas, bet nėra raginimo fiziškai susidoroti. Tai atitinkamai teisėsauga ir teismai turi didžiulį iššūkį, negalime pritaikyti baudžiamosios atsakomybės, nes tai yra kraštutinė priemonė, bet, kadangi neturime atsakomybės Administracinių nusižengimų kodekso, iš esmės toks žmogus lieka nenubaustas“, – teigia E. Dobrovolska.
Ministrė aiškina, kad baudų dydis neturėtų būti labai didelis – svarbiausia bausmės neišvengiamumas. Jai antrina ir gėjus Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, kuris įžeidimų homoseksualams sulaukia ir pats.
„Tikriausiai žinomas yra rinkiminės kampanijos metu, kai vienos mažos, nereikšmingos politinės partijos kandidatas LGBT žmones vadino pederastais ir iškrypėliais. Tai aš manau, kad tokių epitetų taikymas viešojoje erdvėje, kontekste, kuriame tokias kalbas girdi daug žmonių, galėtų būti administracinio reguliavimo objektas“, – kalbėjo „Laisvės“ frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Tradicinių pažiūrų parlamentarai sako, kad tokie sumanymai panašūs į vienos tiesos ir nuomonės formavimą prisidengiant tolerancija. Juolab, kad liberalai nuolat kartoja, kad žmonės reikia šviesti, o ne bausti, leisti o ne drausti.
„Čia atsiranda balansas tarp atsakomybės už nuomonės reiškimą ir žodžio laisvės. Ir šiandien tas balansas valstybėje yra nusistovėjęs kažkur, kažkokioje vietoje, dabar kolegos, matyt, siūlo jį perstumti kažkiek daugiau. Nu mes, tiesiog, matyt, kad turėsime mažiau žodžio laisvės“, – sako konservatorius Paulius Saudargas.
„Nėra siekis riboti žodžio laisvę. Mes vis tiek galime kalbėti apie temas, diskutuoti, išreikšti savo pozicijas, tik labai norėtųsi, kad mes kalbėtume apie turinį, o ne tam tikras žmonių savybes. Tai reiškia, kad mes tiek gyvai, tiek virtualiai nesityčiojame vienas iš kito todėl, kad esame vienokios ar kitokios lyties, odos spalvos, seksualinės orientacijos, ar panašių dalykų“, – pasakoja T. Vytautas Raskevičius.
„Kai liberalai būna opozicijoje, jie prašo užtikrinti žodžio laisvę. Kai jie tampa valdžia, jie bando pasitelkdami toleranciją užtildyti oponentus. Čia labai svarbus niuansas. Negali tolerancijos vardu arba liberalios demokratijos vardu persekioti kitaminčių. Ir tolerancija negali tapti įrankiu įtvirtinant tavo vienintelę nuomonę“, – teigia L. Kasčiūnas.
Laisvės partija yra deklaravusi, kad sieks pakeisti ir įstatymą, kuriuo homoseksualumo propagavimas nepilnamečiams yra draudžiamas.
