Pernai amerikiečiai rinko ne tik šalies prezidentą, bet ir dar daugybę tiek nacionalinės, tiek ir valstijų valdžios atstovų. Ir vietinė LGBT bendruomenė džiaugiasi – rinkimuose, kaip niekada daug į valdžią pateko gėjų, lesbiečių, ar kitų, netradicinės orientacijos, ar lyties kandidatų.
Viena organizacija renka pinigus ir finansiškai bei visaip kitaip remia netradicinės orientacijos žmones, dalyvaujančius rinkimuose. Ji nurodo pernai rinkimuose rėmusi daugiau nei 300 kandidatų, o pergales šventė 200. Neskaitant vos vieno gėjaus respublikono ir kelių nepriklausomų kandidatų – visi remti kandidatai priklauso demokratų partijai.
Daugėjant netradicinės orientacijos politikų valdžioje, Atstovų rūmų pirmininkė, demokratė Nancy Pelosi kartu su bendrapartiečiu kolega paskelbė siūlymą, kaip nori keisti Kongreso taisykles – tai dokumentas, atitinkantis lietuviškojo Seimo statutą. O projekte planuojama keisti ir šeimos narių bei giminaičių sąvokas.
Dabar galiojančiose Kongreso taisyklėse kai kur minimi šeimos nariai. Pavyzdžiui, nurodoma, kad politikui negalima jų įdarbinti, kaip padėjėjų. Tuo pačiu apibrėžiama, ir kas laikoma šeimos nariais. Tai ir mama, tėtis, sūnus, dukra, vyras, žmona ir kiti. Tačiau dabar demokratai siūlo taisyklėse neminėti šių apibūdinimų, ir vietoj jų taisyklėse įrašyti tokius žodžius, kurie neatspindi konkrečios lyties. Na, pavyzdžiui, vietoj mamos ar tėčio įrašyti žodį „tėvai“ vienaskaitą. Vietoj vyro arba žmonos, naudoti „sutuoktinis“, kai šis angliškas žodis nenurodo lyties.
Taisyklių pristatyme aiškinama, kad taip siekiama išreikšti pagarbą žmonėms, kurie savęs nelaiko nei vyrais, nei moterimis. Įvairios mažumų teorijos skelbia, neva egzistuoja apie 50-60 skirtingų epitetų apibūdinti lytinei tapatybei.
„Visas vakarų pasaulis gyvena kultūrinių karų epochoje, kai yra pastiprėjusi kairioji, agresyviai liberali srovė, kuri bando ištrinti tas visas ribas, kuri sako, kad yra 56 socialiai konstruojamos lytys ir t.t., aš taip negalvoju“, – sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau save profesionaliu gėjumi vadinantis laisvės partijos parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad toks demokratų taisyklių pasiūlymas svarbus mažumoms, kurios jaučiasi nematomos.
Teisingumo ministrė, Laisvės partijos atstovė Evelina Dobrovolska sako, kad ateityje būtų galima svarstyti ir apie naudojamų žodžių keitimą Lietuvos Seime. Tačiau pradžiai dar reikia pasirūpinti kitomis, svarbesnėmis mažumų teisėmis.
„Vien sąvokų keitimas tikrai nespręstų tos problemos, jeigu mes kalbame apie bet kokią jautrią grupę, tai tol, kol mes turime tuos stereotipus, kol mes turime reglamentavimą, arba taikymą tokį, kad leidžia pažeisti žmogaus teises, tai vien sąvokos nieko, deja, nepakeistų, sistemiškai žiūrint“, – pasakoja Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
„Aš nesu tuo tikra, kad reikia, man atrodo, kad bendrai, jeigu mes gerbsime įvairovę, visokius žmones, yra visokių žmonių, tai tas žodynas natūraliai bus labai pagarbus“, – teigia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Tačiau dauguma parlamentarų sako nesuprantantys tokių dalykų.
„Kai kas bando pasakyti, kad čia 21 amžiaus moralė, kad reikia mums visiems… aš atsakysiu taip, jeigu mes manome, kad pirmadienį yra viena moralė, antradienį yra kita moralė, trečiadienį dar kita, tai kur mes nueisime? Jeigu yra moralė, tai ji yra visomis savaitės dienomis tokia pati“, – kalbėjo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
„Aš manau, kad neįžeisti visuomenės grupių tikrai turime siekti, ar tam reikia eliminuoti tam tikrus žodžius, kurie pas mus yra visiškai priimtini, aš manau, kad tikrai ne, manau, kad mums kol kas dar reikia eliminuoti įžeidimus“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Įsižeidžia tas, kuris yra mama, kad jo nevadina tėčiu, ar kaip čia įsižeidžia? Nežinau, man tai keista, man tokie dalykai rodo, kad žmonės turi bėdų rimtų ir neturi, panašu, ką veikti“, – pasakoja Seimo narys Aurelijus Veryga.
„Nu išprotėjo, pasaulis išprotėjo visiškai, klausykit, nei tėvo, nei motinos, nei dukros, nei sūnaus negalėsi vardų naudoti, kas čia darosi, klausykit, kur sustos tas pasaulis, kada bus, čia jau einam į pasaulio pabaigą, kas čia darosi, aš nežinau“, – teigia Seimo narys Petras Gražulis.
„Man nepriimtina, taip, aš už visas gėjų teises, viską, bet būkit geri, nepainiokit manęs į tai, aš esu ponas, misteris, ar seras, o ne kažkoks neutralus, kur kas nors gali pagalvoti senjora Gentvilas. Tai nepainiokit manęs, atiduodam visą pagarbą jūsų teisėms, bet prašau, nelįskit prie mano teisių, aš noriu būti įvardinamas kaip vyras, su visais vyriškais bruožais, kaip barzda, plikė ir t.t.“, – kalbėjo Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Bet net jeigu ateityje kas nors ir sugalvotų nukopijuoti amerikiečių sprendimą, taip paprasta nebūtų dėl kalbinių skirtumų. Lietuvių kalboje žodžių galūnės nusako lytį, tad uždraudus žodžius „mama” ir „tėtis” turėtumėme sakyti tėvas vienas ir tėvas du. Todėl seksualinės mažumos jau dabar vartoja angliškas sąvokas. Ir svarsto, kad ateityje turės keistis ir mūsų kalba.
„Lyties pagrindu neutrali sąvoka „tėvai“, kas apima vyrą ir moterį, „tėvas“ nurodo į vyrišką giminę, tai tik parodo, kad mūsų bendrinė kalba yra labai smarkiai orientuota į vyrišką giminę, bet mūsų kalba yra gyva, ir ji keičiasi, ir pastaruoju metu atsiranda daug naujų žodžių, tai kas galėtų paneigti, kad ateityje mes surasime būdus, kaip kalbėti taip, kad tai būtų pagarbu visų visuomenės grupių atžvilgiu“, – sako Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.
„Aš nežinau, man atrodo, kad gal galėtų Kalbos inspekcija pasiūlyti kokią formuluotę, nes turi daug resursų. Aš juokauju“, – sako Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Anot Raskevičiaus, žodžių bei sąvokų keitimas, siekiant rodyti pagarbą mažumoms, dar tik tolimas klausimas. Jis sako, kad Lietuvoje parodyti dėmesį kitokios orientacijos žmonėms galima kitaip – kad ir įtraukiant į vaikų vadovėlius pavyzdžius su gėjais ar lesbietėmis.
