Nors panašiai rusai elgėsi ir pavasarį, tačiau mūsų krašto apsaugos ministras viešai pareiškė, kad situacija – sudėtingiausia per daugelį metų. Vakarai sunerimo – Rusija vėl telkia pajėgas prie Ukrainos sienų, o žvalgybinė informacija rodo, kad Rusija ruošiasi didelei karinei operacijai.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas sako, kad rusai planuoja ataką sausio pabaigoje-vasario pradžioje. Esą panaši ir amerikiečių žvalgybos informacija. JAV politikai ir pareigūnai jau perspėjo Rusiją dėl galimo atsako, jei ataka įvyktų. Prancūzija pareiškė, kad rusų lauktų rimtos pasekmės puolimo atveju, o britai priėmė sprendimą prireikus vos per kelias dienas į Ukrainą pasiųsti 600 specialiųjų operacijų pajėgų karių.
„Padėtis tokia klostosi tikrai ne pati geriausia“, – sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Pavasarį Rusija taip pat telkė pajėgas prie Ukrainos. Taip pat kilo nerimas, kad ruošiamasi naujai atakai. Bet viskas praėjo sąlyginai ramiai.
„Bet ką mes matėme vėliau? Jie armijos neatitraukė. 80 procentų pajėgų liko. Tuomet rugsėjį Baltarusijoje vyko didžiulės Rusijos ir Baltarusijos pratybos pavadinimu „Zapad 2021“. Po jų jie taip pat neatitraukė pajėgų“, – aiškina Ukrainos Rados Užsienio reikalų komiteto narė Solomija Bobrovska.
Dabar prie Ukrainos sienos vėl skaičiuojama apie šimtas tūkstančių Rusijos karių. Baltijos šalių gynybos ministrai viešame pranešime jau pareiškė, kad dabartinė situacija regione – viena sudėtingiausių saugumo krizių per daugelį metų.
„Mes matome Rusijos pajėgumų judėjimą prie Ukrainos sienos ir tas telkimas, kuris įvyko pavasarį, sakyčiau daugiau buvo pabandymas parodyti ir vakarams, ir patiems sau, kaip greitai galima sugeneruoti didelius pajėgumus ties Ukraina“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Amerikiečių „Bloomberg“ cituoja šaltinius, kurie teigia, kad Maskva pašaukė dešimtis tūkstančių rezervistų. Be to, visai neseniai rusai išbandė ir raketą, kuria numušė vieną iš savo palydovų kosmose.
„Bus turbūt kaitinama iki derybų, iki aukščiausio lygio susitikimų, vadovų susitikimų, ir bus dar vienas pasiektas Putino tikslas, kad su juo kalbasi, kaip su galingos valstybės vadovu. Tai čia jo vienas iš pagrindinių, sakyčiau, tiek politinių, tiek strateginių tikslų yra“, – aiškina buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Bet netrūksta ir ženklų, kad gali būti, jog rusai neblefuoja. Pastebėtas sutapimas, kad Rusija suagresyvėja į viršų pašokus gamtinių išteklių, pirmiausia naftos kainoms. Tai sparčiai pildo Rusijos biudžetą, o kainos šiuo metu, kaip tik pakilusios. Sukaupti finansinius išteklius svarbu, nes daug kainuoja ne tik pats karas, bet ir ekonominės vakarų sankcijos.
„Užtenka užmesti akį, pavyzdžiui, į Rusijos pagrindinius valdiškosios propagandos kanalus ir ten matyti, kad ten tiesiog vyksta absoliučiai isteriška ir žvėriška kampanija prieš Ukrainą, antiukrainietiška isterika vyksta tokia, kokia gal vyko tik karo pradžioje ir Krymo okupacijos metu“, – kalba apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Gali būti, jog Putinas vakarus gali mėginti priversti spausti Ukrainą, kad ši nusileistų prieš Rusiją ir sutiktų su visomis jos primetamomis sąlygomis, ir ypač išskirtinio statuso suteikimas Donbaso ir Luhansko regionams, kuriuos de facto ir toliau kontroliuotų Kremlius, bet išlaikomi jie būtų Kijevo. Vakarų spaudimui pasitelkiami ir patys vakariečiai.
„Dabar tiesiog sukilusi banga tų ekspertų, kurie visą laiką, ar tų specialistų, ar tų balsų choras, kuris visą laiką sakė, kad verčiau jau priversti Ukrainą ir kapituliuoti prieš Rusiją, kad gink dieve, neįvyktų dar kažko blogesnio“, – priduria V. Bruveris.
Nors Kremlius aiškina, kad nieko tokio nedaro, o įtampą kelia vakarai ir pirmiausia Kijevas, neva nesilaikantis Minsko susitarimų; vis tik praėjusią savaitę Vladimiras Putinas pasisakė konkrečiau. Beveik pusvalandį trukusioje kalboje, pasisakydamas apie rytų Europą, Rusijos diktatoriumi vadinamas Putinas leido suprasti, kad jam nepatinka, jog prie Rusijos sienų esančios valstybės tampa NATO narėmis, pavyzdžiui, Baltijos šalys, ar savo kryptį bando sukti bendradarbiavimo su vakarais ir aljansu link. Kaip Ukraina.
„Mūsų susirūpinimas ir įspėjimai dėl NATO plėtros į rytus buvo visiškai ignoruojami. Nepaisant to, pastarieji mūsų perspėjimai turėjo tam tikrą poveikį: įtampa ten vis tiek kilo“, – sako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Ir nurodo diplomatams toliau bauginti vakarus.
„Pirmiausia, reikia, kad tokia jų būsena išsilaikytų kuo ilgiau. Kad jiems nekiltų į galvą prie mūsų vakarinių sienų inscenizuoti kažkokio mums nereikalingo konflikto, o konfliktai mums nereikalingi“, – tęsia jis.
Tačiau V. Bruveris ramina: „Nes tai būtų pernelyg nuostolinga ir pražūtinga jam pačiam. Ne, ne tik turiu omenyje nuostolių, kuriuos patirtų karo lauke, akivaizdu, kad tai būtų žiauriai kruvinas abiem pusėm, bet turiu omenyje Rusijos pusei karas.“
Ir tai eilinį kartą darosi panašu į Rusijos neretai naudojamą šantažą. Sodinti vakarus prie stalo ir bandyti ką nors išsiderėti. Pavyzdžiui, įtakos sferas.
„Antra, pone Lavrovai, būtinai reikia kelti klausimą dėl rimtų ilgalaikių garantijų, kurios užtikrintų Rusijos saugumą. Nes Rusija negali nuolat galvoti apie tai, kas ten gali nutikti rytoj“, – tikina V. Putinas.
Vis tik Ukrainos ir Rusijos karas Luhansko bei Donbaso regionuose ir dabar nėra pasibaigęs. Kiekvieną parą fiksuojami apšaudymai, o ukrainiečiai skelbia, kad praėjusį ketvirtadienį per artilerijos ataką žuvo jų karys. Iš viso šiame kare žuvo jau daugiau nei 13 tūkstančių žmonių.
