TV3 žinių žurnalistai – specialiai iš Madrido: trumpai, kokie svarbiausi sprendimai priimti Lietuvai ir Europai?

„Autoritariniai režimai, kaip Rusija ir Kinija – atvirai meta iššūkį teise paremtai tarptautinei tvarkai“, – sako NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.

TAIP PAT SKAITYKITE:

NATO generalinis sekretorius: karas Ukrainoje bus ilgas, mes padėsime tiek, kiek reikės

Pocius apie NATO brigados dislokavimą Lietuvoje: „Dabar nėra poligonų, nėra, kur treniruotis“

NATO lyderiai pakvietė Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso

O „Rusija kelia didžiausią tiesioginę grėsmę Aljansui“ – šiais žodžiais galima apibūdinti lūžį, kuris šiandien formaliai įvyko NATO suvažiavime Madride. Šalių lyderiai pirmą kartą per 12 metų patvirtino naują Aljanso strateginę koncepciją.

„Joje aiškiai sakoma, kad Rusija kelia rimčiausią tiesioginę grėsmę mūsų saugumui. Iki šiol koncepcijoje Rusija buvo strateginė partnerė. Iki šiol Kinija nebuvo minima koncepcijoje. O šioje sakoma, kad Kinijos kenkėjiška politika kelia iššūkį mūsų interesams, saugumu ir vertybėms“, – kalba J. Stoltenberg.

O iš koncepcijos išplaukia ir tai, kuo džiaugiasi mūsų prezidentas Gitanas Nausėda. Į Lietuvą iš Madrido siunčiantis pergalės žinią.

„Iš esmės mūsų gerų naujienų portfelis pildosi“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Aljanso lyderiai sutarė dėl brigados dydžio NATO kontingento Lietuvos apsaugai, kuriam vadovaus Vokietija.

„Dabar kaip tik rengiame planus abi pusės. Tiek Vokietijos, tiek Lietuvos rengiame planus, kaip sieksime šito brigados išdėstymo, kokia proporcija, kokius darbus turime padaryti, kad tikrai būtume pasirengę, kaip priimančioji šalis užtikrinti visas sąlygas reikalingas pratyboms ir normaliam darbui čia“, – sako G. Nausėda.

„Šią savaitę, tai yra dabar, ko gero net šiandien jau bus atvykę vokiečių karininkai, kurie planuoja kas kur kaip išsidėlios. Jie kalbant apie vadovavimo elementą“, – aiškina krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras tikslina: vokiečių kariai Lietuvoje atsiras palaipsniui. Pačioje Vokietijoje Lietuvai skirta brigada turi atsirasti jau kitais metais.

„Vadinasi 2024 m. mes jau galėtume rotaciniu pagrindu kartu su vokiečiais priimti jų papildomus pajėgumus. Bet pabrėžiu: tik sutarus su Vokietija, nes ji turi ir savų viduje pasiekti sutarimų, kad tai būtų įgyvendinta“, – teigia A. Anušauskas.

Lietuva per kelerius metus turės investuoti pusę milijardo eurų į brigadai būtiną infrastruktūrą mūsų šalyje.

Iki 300 tūkst. karių plečiamos NATO greitojo reagavimo pajėgos – yra ambicija kitiems metams. O Lietuva nuo šiol, panašu, galės džiaugtis atnaujintais NATO gynybos planais Baltijos šalims, kurie prieš suvažiavimą kėlė daug aistrų.

Tikimasi, kad patikslintuose gynybos planuose NATO teritorija bus suskirstyta į atskirus regionus, jiems priskirti konkretūs pajėgumai ir konkretus laikas, per kurį jie reaguos. Tiesa, dokumentas bus neviešas. Nežinosime, kaip yra iš tiesų. Bet prasitariama, kad tai tikrai nebus 180 parų apie kurias kalbėjo Estijos premjerė. Kalbama apie 10–30 parų.

Lietuvos oro gynybą turėtų užtikrinti lėktuvai, kurie veikiausiai bus dislokuoti Lenkijoje ir prireikus pasieks mūsų dangų per kelias minutes.

Dar nė neprasidėjus NATO viršūnių darbinei sesijai – iš Madrido mus pasiekė ir kita džiugi žinia. Dėl jos ypač džiaugiasi Suomijos ir Švedijos lyderiai.

Suomija ir Švedija sutarė su Turkija ir tikėtina jau šiandien bus pakviestos stoti į NATO.

Suomijos, Švedijos ir Turkijos vadovai pasirašė memorandumą, kuriuo Ankara įsipareigojo paremti jų narystę Aljanse. Tad šiandien NATO viršūnėms beliko formaliai pakviesti suomius ir švedus į Aljanso klubą.

„Sprendimas pakviesti Suomiją ir Švedija rodo, kad NATO durys atviros. Rodo, kad prezidentui Putinui nepavyko užverti NATO durų“, – kalba J. Stoltenberg.

Formaliai Suomijos ir Švedijos ratifikavimo procesas prasidės jau po savaitės.

„Pirma šio susitikimo pamoka – jei Putinas tikėjosi mažiau NATO prie savo vakarinių sienų, pradėdamas neteisėtą invaziją Ukrainoje – jis suklydo. NATO bus daugiau“, – teigia JK premjeras Boris Johnson.

Papildomų saugumo garantijų Europa ir Lietuva šiandien išgirdo ir iš Amerikos prezidento lūpų. Vakar žadėjęs, šiandien Bidenas vardija, kaip sustiprins Europos gynybą sausumoje, jūroje, ir ore. Vašingtonas žada išsiųsti papildomas dvi F35 naikintuvų eskadriles į JK. Dislokuoti papildomas oro gynybos priemones Vokietijoje ir Italijoje, bet didžiausi pokyčiai Rytų flange.

„Lenkijoje įkursime nuolatinį JAV 5-tojo sausumos korpuso štabą. Stiprinsime JAV ir NATO sąveiką visame rytiniame flange. Išlaikysime papildomą rotacinę brigadą – 3000-ių karių ir 2000-ių personalo kovinę komandą Europoje, su baze Rumunijoje. Ir išplėsime rotacines pajėgas Baltijos šalyse“, – kalba JAV prezidentas Joe Bidenas.

J. Bidenas kartoja – NATO gins kiekvieną sąjungininkų žemės centimetrą.

„Penktasis straipsnis yra šventas. Ir tai ne tušti žodžiai, kai sakome, jog puolimas prieš vieną, tai puolimas prieš visus“, – sako J. Bidenas.

 Ir NATO šalys aiškiai paskelbė remsiančios Ukrainą kare tiek, kiek reikės, kol ji apsigins nuo rusų.

Taigi susitikimo rezultatai mums palankūs ir priimti greičiau nei tikėtasi. Tačiau šiuose koridoriuose pasigirsta ir abejonių dėl JAV prezidento pareiškimų, kad Europoje atsiras daugiau JAV karių. Esą mūsų europiečių džiaugsmas, kad tiek ore, tiek sausumoje, tiek jūroje atsiras daugiau amerikiečių gali būti per ankstyvas. Esą JAV prezidentas nekalba nei apie konkrečius skaičius, nei apie datas. Ir nežinia, kokia bus reakcija Jungtinėse valstijose sužinojus, kad viena ar kita divizija, kuri bus dislokuota šalyje – bus nuspręsta perkelti į Europą.