Esą taip yra, nes trūksta naujų automobilių, kurių gamybai dar nespėjus atsistatyti po pandemijos, smogė energetinių kainų krizė, o dėl šios ėmė užsidarinėti automobilių detalių įmonės ir toliau stringa gamyba. O trūkstant naujų mašinų, lietuviai labiau perka naudotas, nepaisydami jų kosminių kainų.
Vilniečiui Matui – laiminga diena. Jis nusipirko ilgai ieškotą, jau naudotą automobilį. Jo važiavo į Kauną.
„Manau, kad automobilį pavyko gerą nusipirkti, esame patenkinti“, – sako Matas.
Vyras pasakoja, kad sau tinkamo visureigio ieškojo kelias savaites. Tikrino visus automobilių pardavimo portalus, laukė kol skelbimų daugės, o jų tik mažėjo.
„Su tais keliais, kuriais tarėmės dienos bėgyje, susisiekus sakydavo, kad parduotas. Pasirinkimas labai menkas šiuo metu visureigių, jei nori automobilio panašesnio į automobilį. Tą, su kuriuo norėtųsi važiuot ne į laužyną“, – kalba Matas.
O ir kainos, pasak Mato, dabar gerokai didesnės nei pernai. Ir nusiderėt nepavyksta.
„Turbūt, kad kokį 50 proc. sako gali būti, kad pabrango. Pavyko pasiderėti, tik nusiderėti nepavyko“, – pasakoja Matas.
Viena didžiausių šalies automobilių pardavimų platformų skaičiuoja, kad per metus vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje išaugo daugiau nei trečdaliu ir dabar siekia pusdevinto tūkst. eurų. O esą lyginant su 2020 metais, ši kaina išaugo 50 procentų.
„Trūksta automobilių, paklausa didžiulė, pasiūla nėra tokia didelė, plius prisideda infliacija, turim žiauriai dideles kainas. Sandorių kiekis paskutinį ketvirtį sumažėjo, o tuo tarpu rinkos apyvarta padidėjo 37 mln. su trupučiu“, – teigia „Autoplius.lt“ atstovas Gintenis Dauparas.
Anot Dauparo, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo sudaryta maždaug 80 tūkst. automobilių pardavimo sandorių. Lyginant su antruoju ketvirčiu, lietuviai nupirko dešimtadaliu mažiau automobilių. Per paskutinius 3 mėnesius, maždaug trečdaliu brango visi automobiliai.
Pašnekovas sako, kad žmonės nori nusipirkti tiek naujas, tiek dėvėtas mašinas. Tačiau esą jų trūksta, nes gamybai nespėjus atsistatyti po pandeminio sąstingio, smogė energetikos kainų krizė. Dėl jos, neišsimokėdamos už elektrą, pradėjo užsidarinėti automobilių detalių gamybos įmonės, ir vėl ėmė strigti gamyba.
„Vis dar tiekimo grandinės yra lėtos, trūksta lustų, įvairiausių elementų, ko pasekoje, Vakarų rinkose pirkėjai negauna naujų automobilių ilgai, ar žino, kad laukimo terminas bus metai ar virš metų, dėl to pasirenka turėti ne naują už metų, o pusės metų senumo šiandien. Būtent dėl to naudoti automobiliai neatvyksta iki mūsų ir jų trūksta, kadangi paklausa didžiulė, paklausa maža, tai kelia kainas į viršų“, – aiškina G. Dauparas.
Esą būtent dėl to, naudoti automobiliai neatvyksta iki Lietuvos, dėl to didėja jų paklausa, trūkstant pasiūlai kelia kainas į viršų. Panaši situacija ir su elektra varomomis mašinomis. Paskutinį ketvirtį iš visų naujų automobilių – 5,4 proc. sudarė vien varomi tik elektra.
„Elektromobilių rinka stabiliai auga. Parduodamų automobilių kiekis, lyginant su praeitais ar užpraeitais metais, labai stipriai paaugo. Nepaisant energetinių krizių, jie toliau sėkmingai augo palaipsniui“, – tvirtina „Deals On Wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius.
Anot elektromobiliais prekiaujančios įmonės vadovo, elektroninių automobilių trūksta lygiai taip pat, kaip ir visų kitų.
„Tai tiekimo grandinė dar vis kreiva šleiva, nepriklausomai nuo prekės ženklo. Tie žmonės, kurie nenori laukti metus naujo automobilio, renkasi mažai naudotą, kelių mėnesių ar pusės metų, kur dar galioja visos garantijos, ir turi mažą ridą“, – sako L. Boguševičius.
Pasak Dauparo, situacija Lietuvos automobilių rinkoje artimiausių metų nesikeis. Esą tikėtina, kad kainos stabilizuosis 2023 metų pabaigoje, kai atsistatys automobilių gamyba ir laisvės tiekimo grandinės.
