Europos Komisija (EK) išleidusi kalbos gaires rekomenduoja vengti žodžio Kalėdos ir sveikinti žmones su šventiniu laikotarpiu. Europos komisarė, atsakinga už lygybę, pristatydama šias gaires pabrėžė, kad Europos vertybės yra lygybė ir nediskriminacija, o Europos Komisija turi rodyti pavyzdį, o rekomendacijos pirmiausia skirtos Briuselio biurokratams, kurie jau netrukus sveikins žmones.
„Dokumento tikslas buvo atsižvelgti į mūsų kultūrų įvairovę, mūsų europiečių kultūrų, papročių įvairovę ir ją pabrėžti, nes iš tiesų ta kultūrų įvairovė yra mūsų stiprybė“, – teigia Laikinoji EK atstovybės Lietuvoje vadovė Agnė Kazlauskaitė.
„Nežinau, ar technokratai Europos pasiūlė Ramadaną uždrausti minėti Europoje, ar Maolidą, ar didžiąją naktį islamo, matyt, nedrįso. Tai man kyla klausimas, kam šitie žmonės atstovauja ir kaip jie save mato“, – sako konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Savo nepritarimą jau išreiškė ir Vatikanas, tuo stebisi ir Kalėdų laukiantys lietuviai:
„O kodėl Kalėdos gali įžeisti kitus, nesuprantu, jeigu jis netiki, jis gali ir nešvęsti.“
„Ką čia išsigalvoja ta Europa, iš viso ta Europa pasibaigė jau, nesąmones kalba.“
„Nuo seno buvo Kalėdos, tai ir turi vadintis Kalėdos. O ne taip, kad šventė. Šventė tai ir nauji metai, ir Velykos visokios. Kiekviena šventė turi savo pavadinimą.“
„Čia pati mažiausia problema, sakyčiau. Tarp šitų žodžių. — Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi? — Taip, tikrai taip.“
„Absurdas ir didelis absurdas yra. Didelis absurdas.“
„Lygtai nebūtų svarbesnių dalykų, šventinis, ar kalėdinis dalykas.“
„Jau, žinokit, perlenkta lazda ant visko. Ne tik šituo klausimu, bet ant visko. Jau lubų nėra.“
„Parodė, kad dirba, rūpinasi ta super tolerancija, kuri jau pasiekė savo viršūnę. Nesu baltasis rasistas, bet sveiko proto žmogus aš.“
Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas sako, kad rekomendacijos nėra blogos, ypač, kai sveikinama daugybė žmonių vienu metu.
„Jeigu sveikini konkretų asmenį, tai gerai, tas sveikinimas gali būti ir su Kalėdom, ir su Hanuka sveikina ir pan., bet jeigu tu nežinai ir sveikini didelį kolektyvą, turi suvokti, kad tame kolektyve gali būti labai daug žmonių, labai skirtingų žmonių“, – sako tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis.
Ir rodo atviruką, kuriuos pati asociacija siuntinėjo prieš keletą metų. Vietoj žodžio Kalėdos tolerantiškas jaunimas naudoja frazę „žiemos šventės“.
„Arba buvo dar toks sveikinimas, kai rašėme „metų pabaigos šventėmis“ ir panašiai. Tai jis skirtas visiems“, – tikina A. Rudomanskis.
„Čia yra tikras europietis, nei šaknų, nei kažkokio dvasinio, moralinio audinio, bet turintis paskolą ir kreditinę kortelę, va tokį europietį, aš suprantu, įsivaizduoja šitie Briuselio technokratai, kurie tokius dalykus siūlo“, – sako L. Kasčiūnas.
Siūlo ir daugiau dalykų keisti
Kalbos rekomendacijos apima ne tik Kalėdas. Tai vienas iš pavyzdžių. Nurodoma, kaip kalbėti ir apie amžių, lytį, seksualinę orientaciją, kaip kreiptis į žmones, neišskiriant jų lyčių.
Pavyzdžiui, siūlo bendroje kalboje, kaip pavyzdžius naudoti ne tik krikščioniškus vardus, kaip Marija ir Jonas, arba Džonas angliškai. O verčiau sakyti Malika ir Chulijus – tai esą atspindi kitas religijas.
Nesakyti gėjai, arba lesbietės, o „tos pačios lyties poros“. Nesakyti vyras, žmona, tėvas ar mama, o verčiau vartoti „tėvai, partneriai, sutuoktiniai“. Vietoj „ponios ir ponai“ – „gerbiami kolegos, gerbiami dalyviai“.
„Šis dokumentas nėra pakankamai kokybiškas, nėra pakankamai gerai paruoštas ir jis atšaukiamas ir jis bus tobulinamas. Europos Komisija tikrai nedraudžia Kalėdų, kaip tik skatina švęsti šventes ir džiaugtis mūsų tradicijomis, papročiais, mūsų ypatumais ir mūsų kultūrine įvairove, kuri yra Europos stiprybė“, – kalba A. Kazlauskaitė.
2012-aisiais dalis žmonių pasipiktino, kai Briuselyje, kuris laikomas Europos sąjungos sostine, vietoj Kalėdų eglės buvo pastatyta tokia instaliacija. Kai kurie gyventojai piktinosi, kad taip padaryta siekiant neįžeisti musulmonų, kurių šiame mieste gyvena gana daug.
Diskusijos dėl Kalėdų ir tradicijų neseniai kilo Norvegijoje. Tik ten žmonių reakcijas iššaukė Norvegijos pašto reklama, kurioje Kalėdų senelis vaizduojamas, kaip gėjus.
Jautrios kalbos gaires neseniai pasitvirtino ir Vilniaus universitetas. Nors apie Kalėdas jose neužsimenama, bet siūloma studentams ir dėstytojams vengti vartoti žodžius, kurie nusako žmogaus lytį. Ir kaip pavyzdį pateikė, kad vietoj bendrinio žodžio „žmogus“, galima naudoti žodį „žmoga“.