Traktorius dirba laukus, o iš po padargų žemė tik dulka. Dirva itin perdžiūvusi. Tai neramina ir žemdirbius, ir mokslininkus.
„Net ir Botanikos sodo šlaituose ar tam tikrose vietose net pakasus 50 centimetrų viskas absoliučiai sausa“, – sako dendrologė Asta Malakauskienė.
Tai ypač kenkia augalams. Kai kur norint aptikti drėgnesnį ruožą reikia kasti metrą ar giliau.
Reiškinį fiksuoja gyventojai Pavilnyje: žemė nusėta geltonomis slyvaitėmis – tik jos nuo medžių pabiro dar neprinokę. Specialistai sako, tai viena iš augalo gynybinių reakcijų užsitęsus sausrai.
„Pradeda mėtyti nesubrendusius vaisus užuomazgas, kitos kaip tik taupo energiją vaisių užauginimui ir mėto lapus, pavyzdžiui, obelys jos stengiasi kuo daugiau vaisių užaugint bet nukenčia lapai“, – pasakoja A. Malakauskienė.
Štai kiti medžiai itin anksti numeta lapus, kad neeikvotų jėgų ir pavasarį galėtų pražysti. Žolė, kai sausa, lyg nudžiūsta, bet palijus – vėl žalia.
„Atmetė kai kurias savo dalis, bet kad išsaugotų šaknis, nes žino, kad jam reiks ataugti. Tai vandenį išstumia iš ląstelių, tai sumažina lapų paviršių, selekcininkai prie to prisidėję sukuria veisles atsparesnes, matom yra tokiais lapais plaukuotais, jie sugeba absorbuoti drėgmę, jos išnaudoją ne nakties rūką, rasą“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas.
Kai per sausa, daugelis augalų nebrandina derliaus – štai Balkanų kraštuose šiemet kukurūzai neužmazgė burbuolių. Dėl vandens deficito dirvožemyje netirpsta ir nepasiskirsto naudingos medžiagos, būtinos augalui vystytis. Tad ko augalas atsisakys – priklauso nuo to, kada jam ėmė trūkti drėgmės.
„Negaunant azoto nevyksta baltyminės reakcijos, neauga augalas, aišku jis ir nesivysto, o negaunant fosforo yra ligų problema, nesivysto žiedynai, neauga sėklos“, – teigia docentė Jūratė Aleinikovienė.
Dėl sausros sutrinka visa ekosistema, žemėje tūnantys ir augalams padėti turintys mikroorganizmai be drėgmės nebeatlieka savo misijos.
„Dirba tik tai sau. Didžiąją energijos dalį sunaudoja tik savo ląstelių apsauginėms funkcijoms, vyksta kaupimas pačioje ląstelėje, bet ne atidavimas augalams, į aplinką“, – kalbėjo J. Aleinikovienė.
O kai kur dar ir žmogus meškos paslaugą augalams padaro.
Ūkininkai lyg ir apsaugo dirvožemį nuo išsausėjimo apardami ražienas, deja, augalas po jomis esančios drėgmės nepajėgia pasiimti.
„Ir gruntinis vanduo nusėdęs, trys metai su mažu kritulių kiekiu, gruntinis vanduo pasitraukė ir kapiliarais nepakyla, o mes dar kapiliarų sistemą suardom ir turim tai, ką turim“, – sako docentas Vytautas Liakas.
Ilgus metus sausros kamuojamas dirvožemis keičiasi, tad mūsų krašte įprastai augusiems augalams tenka kovoti už būvį ir prisitaikyti. O štai invazinės rūšys atrodo to ir telaukia – jos sparčiai bujoja.
„Invazinio uosialapio klevo ir raudonojo ąžuolo vaisių brendimas pasislinkęs net per du mėnesius – nuo rugsėjo iki liepos. Jos turi prioritetą prieš mūsų rūšis ir tai dar vienas signalas mums pavojaus, kad plinta tai kas nereikia“, – pasakoja A. Malakauskienė.
Ir nors ruduo – lietingasis metų laikas, ir protarpiais vis prakiūra dangus, to neužtenka, kad žemė spėtų „atsigerti“.
„Labai staigios liūtys užeina, jos labai greitai nuplauna tą paviršinį dirvožemį, ir tas vanduo nubėga ir neįsigeria į paviršinius sluoksnius, tai kad ilgesnės sausros sąlygos pasibaigtų reikia ilgesnio ir lėto, keletą dienų ar net savaitę trunkančio lietaus“, – teigia klimatologė Viktorija Mačiulytė.
Deja, spalį žemdirbiams ir sodininkams klimatologai nieko paguodžiančio nežada.
„Spalis prognozuojama apie pusantro laipsnio šiltesnis i nei įprasta mūsų sąlygoms ir iki 15 procentų drėgnesnis, bet tas 15 proc neturėtų pasijausti, jis turėtų būti tik šiek tiek šiltesnis ir drėgnesnis“, – kalbėjo V. Mačiulytė.
Pernai dėl sausros liepą visoje šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija. Tačiau šiemet, kaip sako specialistai, rodikliai sausros skelbti neleidžia. Šiuo metu yra paskelbta hidrologinė sausra – mat daugelyje upių katastrofiškai nusekęs vanduo, išdžiūvę gyventojų šuliniai. Dėl sauso ir šilto oro padidėjusi ir tarša kietosioms dalelėmis.
