Ne pyragai ir užsakovams – jei nebus įvykdyti sutartyse numatyti reikalavimai, gali tekti grąžinti europinius pinigus. Statybininkų asociacija valdžią jau ragina formuoti milijoninį rezervą tam, kad būtų kompensuoti statybų pabrangimai.
Nemuno saloje – grandiozinės statybos. Ten jau kitąmet duris lankytojams atvers Mokslo sala – virtualus muziejus. Žmonės galės keliauti po vandenyno dugną, aplankyti džiungles ar netgi pamatyti žmogaus kūną iš vidaus. Projektas didžiąja dalimi finansuojamas iš europinių pinigų ir Kauno miesto savivaldybės biudžeto. 26 milijonai eurų – tiek turėtų atsieiti Mokslo sala.
Tiesa, jau dabar Kauno miesto savivaldybei rangovai guodžiasi ne tik dėl vėluojančių žaliavų, bet ir brangstančių medžiagų. O kiek išbrangs pats projektas, kol kas nutyli.
„Žinome ir medžiagų brangimą, rangovai informuoja, guodžiasi, bet sutartis reikia vykdyti, Tikėkimės, kad mes tilpsime į tas sąmatas. Dar nei vienas rangovas kol kas nesikreipė į mus, kad atsižvelgtume į kainų augimą“, – sako statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
O Pilaitėje jau kyla Tolminkiemio gimnazija, sutartyje šio projekto vertė siekia apie 17 milijonų eurų. Rangos darbų konkursą laimėjusios bendrovės „Jungtiniai projektai“ direktorius pripažįsta, kad situacija įtempta – brangstančios medžiagos išpūs ir galutinę projekto kainą.
„Nuo 5 procentų pabrangimas visos statybos yra įvykęs. Bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad nėra problema tik kainų augimas, yra atsiradęs ir trūkumas žaliavų. Tam, kad kai kurias medžiagas turėtume objekte, tenka užsakinėti prieš gerą pusę metų“, – teigia „Jungtiniai projektai“ vadovas Mindaugas Devėnas.
Statybininkų asociacija skaičiuoja, kad nuo 2020 metų lapkričio vidutiniškai statybų medžiagos pasaulinėse žaliavų rinkose pabrango 45 procentais. Gedvilo teigimu, per šį laiką metalas ir jo gaminiai pabrango du kartus, plastikas ir jo gaminiai – 80 procentų, bitumas – 30 procentų, medienos gaminiai – 50 procentų.
Asociacijos direktorius nuogąstauja, kad dėl brangstančių žaliavų šiemet gali nepavykti įgyvendinti apie trečdalio Valstybės investicijų programoje numatytų projektų, nemaža dalis jų finansuojami europinėmis lėšomis.
„Galime turėti didelių problemų, gali sustoti tie projektai. Jeigu užsakovas – valstybė – neras kompromiso su rangovu, tai gali gautis taip, kad tas rangovas gali tapti nemokus ir tada valstybė turės iš naujo skelbti konkursą ir kainuos brangiau“, – kalba statybininkų asociacijos direktorius Darius Gedvilas.
Dėl to kyla rizika neįsisavinti ir europinių lėšų, mat nutraukus konkursą ir paskelbus naują, nėra garantijos, kad iškart atsiras ir rangovas.
Tiesa, „Vilniaus vystymo kompanija“ tikina, kad nereikia pasiduoti psichozei, mat kol kas sostinėje nestoja nei vienas stambus statybų projektas. O situacija nėra tokia tragiška, kaip pasakoja statybininkai.
„Mes vystome projektus, kurie telpa į savo skaičiuojamas kainas. Ir natūraliai rinka viską sutvarko. Tikrai paklausa didelė, pasiūla mažesnė, bet gal mes labiau įžvelgiame projektuotojų stygių rinkoje projektų. Bet vėlgi reaguojame ir nustatinėjame ilgesnius projektavimo terminus“, – aiškina „Vilniaus vystymo kompanijos“ laikinoji direktorė Vaida Šopytė.
Tiesa, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija aiškina, kad jau dabar kai kurie statybų konkursus laimėję rangovai paprasčiausiai nutraukia kontraktus.
„Dalis rangovų tiesiog nusprendžia nebeįgyvendinti tų projektų, kuriuos yra laimėję, pasirašę sutartis. Sutinka sumokėti baudas, projektų atsisakyti. Nes kitu atveju išbrangusios medžiagos suvalgytų jų pelną, dalis projektų galėtų būti vykdomi nuostolingai“, – tikina nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Statybininkų asociacija Finansų ministerijai siūlo suformuoti milijoninį rezervą tam, kad būtų kompensuoti statybų pabrangimai.
„Mes pasiūlėme suformuoti rezervą 180–250 milijonų eurų, jeigu mes norime įgyvendinti valstybės investicinę programą“, – kalba D. Gedvilas.
Tiesa, kol kas apie jokius rezervus nei Finansų ministerija, nei kitos valdžios institucijos nekalba. Pasak ekonomistų, nors statybų sektorius šiuo metu patiria didžiulį spaudimą, situacija visgi turėtų aprimti ir jau rudenį medžiagų kainos stabilizuosis.
„Mano nuomone, tas žaliavų kainų augimas tokiu greičiu, koks yra dabar, tai jisai yra tikrai pakankamai laikinas ir jisai tęsis iki vasaros pabaigos. Nes labai tikėtina, kad rudenį į pasaulį ateis nauja kovido banga ir tai bus signalas rinkoms, kad žaliavų kaina turėtų mažėti, žaliavų kaina mažės. Pabrango per metus“, – sako „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje per metus labiausiai brango metalo gaminiai – beveik penktadaliu, medžio gaminiai – 15 procentų, langai ir durys – 11 procentų, izoliacinės medžiagos – 8 procentais. O statybos gegužę per metus pabrango 6 procentais. Iš statinių per metus daugiausiai – 8 procentais pabrango negyvenamųjų pastatų statyba.
