39-erių Ren Zhenqiang yra Pekino gyventojas, bet namo olimpinių žaidynių metu grįžti negali – jis taip pat kaip ir mes užsidaręs žaidynių burbule: zonose, kurios užkardytos tvoromis ir griežtai saugomos policijos. Po olimpiados norėdamas sugrįžti į namus, dar turės dvi savaites izoliuotis.
„Jei mes vietiniai norime prisidėti prie olimpinių organizavimo, reikia susitaikyti, kad negalėsime, pavyzdžiui, susitikti su artimaisiais“, – sako Pekino gyventojas Ren Zhenqiang.
Pekinas tampa pirmuoju miestu istorijoje, kuris suorganizavo ir vasaros, ir žiemos olimpines žaidynes. Įdomu, kad beveik 20 metų ten gyvenantis Renas taip pat dirbo per 2008-ųjų žaidynes Kinijos sostinėje, kai organizavo turistinius turus iš viso pasaulio atvykusiems sirgaliams. Deja, mums tenka tenkintis tik vaizdais per tvoras arba autobuso langą. Dabar Renas padeda planuoti transporto grafiką olimpiniame burbule.
„Suplanuoti, kad keliolika tūkstančių žaidynių dalyvių: sportininkų ir žurnalistų, kito personalo sėkmingai judėtų tarp arenų su autobusais – tikrai sudėtinga užduotis“, – tikina R. Zhenqiang.
Iš viso buvo suformuoti trys burbulai: Pekino, Jančingo ir Džangdziakou, tarp kurių visi keliauja specialiai žaidynėms nutiestu geležinkeliu. Kinai nepraleido progos keletą metų prieš žaidynes atidarydami greitųjų traukinių stotį visam pasauliui pasigirti savo technologijomis. Tai pirmas toks greitas, visiškai autonomiškai be jokio vairuotojo važiuojantis ir išvystantis greitį iki 350 km/val.
Tiesa, nereikia ir su greituoju traukiniu važiuoti iš Pekino, kad pasijaustum kaip kitame mieste. Sveiki atvykę į Kinijos sostinės Šidzingšano rajoną, kur vyksta didžiojo šuolio varžybos.
Sportininkai ten užsilipa į 60 metrų aukštį starte ir jiems atsiveria pribloškiantis ir kiek siurrealus vaizdas. Fone jie mato kaminus. Žmonės jau spėjo praminti juos tarsi iš Simpsonų filmuko atominės elektrinės kaminais. Tačiau tai tik toks įspūdis iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų tai yra prieš dešimtmetį uždarytos plieno liejimo gamyklos kaminai, kai Pekinas pradėjo mėginti vaduotis nuo užterštumo.
Skirtingai nei europiečiams, Pekino gyventojams kaukės ir respiratoriai kasdienybė buvo dar gerokai prieš koronaviruso pandemijos pradžią – dėl užterštumo. Tik visai neseniai, prieš dešimtmetį, visos gamyklos buvo iškeldintos iš Pekino.
„Iš mano patirties, 2015-ieji buvo lūžio metai, kai situacija dėl užterštumo Pekine pagerėjo. Daugiau saulės, giedro dangaus“, – kalba R. Zhenqiang.
Taigi, dabar stūksantys apleisti ir nebenaudojami kaminai sukuria kiek siuurealų vaizdą. Pasirodo, įrenginėdami šį milžiną-tramplyną kinai į pagalbą pasikvietė mūsų kaimynus latvius.
„Latvijos įmonė pastatė šį snieglenčių parką Pekino žaidynėms. Tai jau ne pirmas kartas. Pjongčange jie taip pat statė Big air tramplyną ir slopestyle varžyboms skirtą trasą“, – aiškina latvis Gustavs Kukainis.
Latvis Gustavs Kukainis patvirtino, kad jo tautiečių įmonė visa tai čia įrenginėti pradėjo praėjusių metų gruodį. Visai prie pat įrengti biatlono, lygumų slidinėjimo centrai. Visos trasos suformuotos iš dirbtinio sniego – kinai pasitelkė 350 tokių sniego patrankų.
Na, ir tokios slidinėjimo aistros vyksta fantastiško grožio centre. Apie tokius galėtų kai kurios Europos šalys tik pasvajoti. Viskas yra padengta tik dirbtiniu sniegu. Šis slidinėjimo centras išdygo vos per keletą metų specialiai olimpinėms žaidynėms. Na, ir pažiūrėsime ar kinai tikisi proveržio žiemos sporte po to, kai turi tokią infrastruktūrą.
„Turiu pripažinti, kad pats niekada nebuvau žiemos sporto mėgėjas, kaip ir kiti Pekino gyventojai. Tik dėl žaidynių susidomėjimas atsirado. Tikimasi, kad jaunieji kinų olimpiniai čempionai kaip 17-metis Yimingas ar 18-metė Eileen įkvėps mūsų jaunąją kartą“, – sako R. Zhenqiang.
Jei kalnuose išdygo visiškai nauji slidinėjimo centrai specialiai šioms žaidynėms vos per keletą metų, tai dauguma arenų Pekine – pastatytos kaip tik 2008-ųjų vasaros olimpiadai.
Pradedant nuo jau ikoniško olimpinio „Paukščių lizdo“ stadiono, baigiant Nacionaliniu uždarų patalpų stadionu, kur tada vyko tinklinio varžybos, o dabar pačiūžomis skrodžia ledą ledo ritulininkai. Tačiau sostinės uždarų patalpų stadionas – ypatingas ir vienas iš tų, kuris turi senesnę savo istoriją.
Dabar išlietas ledas ir pasirodo pajėgiausi dailiojo čiuožimo meistrai, bet ši arena buvo pastatyta prieš beveik šešis dešimtmečius ir garsėjo stalo teniso diplomatija. Neteko girdėti? Taip, būtent Šaltojo karo metais stalo tenisas buvo geras įrankis pagerinti santykius tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Būtent čia buvo surengtos varžybos šioje arenoje.
Pekinas užbrėžęs primygtinai surengti „geriausias“ žiemos žaidynes istorijoje. Tačiau pasitelkę griežtą koronaviruso kontrolę tuo pačiu gerokai apriboja žurnalistams papasakoti apie tai, kas ten darosi už tvorų – tenka daugiausiai apsistoti ties varžybomis.
