Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Braidžiojimas pajūriu ir gintaro paieškos gali tapti ne tik džiaugsmu tarsi atradus lobį. Prieš keletą savaičių Klaipėdos vaikų ligoninėje atsidūrė nepilnametis, kuris pajūryje rastą baltąjį fosforą palaikė gintaru ir įsidėjo jį į savo kišenę, o fosforas savaime užsiliepsnojo. Štai taip atrodė nepilnamečio marškinėliai, kuriuose fosforas ir užsidegė. Vaikinas per kelias sekundes apdegė krūtinę ir rankas.
„Galiu patvirtinti, kad šią vasarą mes irgi jau turėjome pacientą, paauglį kaip įprastai atvykusį iš kitų Lietuvos regionų, rinkusį mūsų pajūryje gintarą ir patyrusį rimtus nudegimus“, – teigė Klaipėdos vaikų ligoninės ortopedas-traumatologas Mindaugas Gružauskas.
Baltojo fosforo gabalėlį, anot chemikų, atskirti nuo gintaro tikrai neįmanoma. Pajunti tik tuomet, kai jis užsidega. Baltasis fosforas užsiliepsnoja savaime kambario temperatūroje. Jo liepsna gali įkaisti net iki 1000 laipsnių Celsijaus. Pasak mokslininkų, fosforui užsidegus ant žmogaus kūno, jį labai sunku užgesinti. Tad nudegimai gali pasiekti ir giluminius žmogaus audinius.
„Ištrauktas iš jūros iš karto galbūt neužsiliepnoja vien dėl to, kad jis būna drėgnas arba ilgą laika buvęs vandenyje pasidengia įvairiomis plėvelėmis, organinėmis medžiagomis, bet po to, jeigu jį nuvalo, nusausina jis moment, iš karto sureaguoja su oro deguonimi ir užsiliepsnoja“, – tikino Vilniaus universiteto chemikas Aivaras Kareiva.
O ar žino poilsiautojai apie tai, kad baltasis fosforas panašus į gintarą?
„Aš tik akmenukus gražius renku. – O ką girdėjot? – Kad vienai moteriškei užsidegė kišenė. Čia pernai man atrodo. Ir vėlai buvo. Jinai lapkritį gal ar spalį prie jūros rinko gintariukus, susidėjo atseit gintariukus.“
„Vakar perskaičiau apie tuos gintarus, apie tą fosforą, tai turbūt nerizikuočiau neštis namo.“
O ir medikai perspėja poilsiautojus būti atsargiais. Mat kasmet į ligoninę patenka po kelis pacientus, nudegusius nuo pajūryje rasto baltojo fosforo. O tie atvejai, anot medikų, ypač sudėtingi. Fosforas dažniausiai nudegina didelį odos plotą, nudegimai yra gilūs,žmonėms sutrinka skysčių ir mineralų apykaita. Žmogus netgi gali atsidurti intensyvios terapijos ar reanimacijos skyriuje, o pasekmės gali likti visą gyvenimą.
„Neretai tokius nudegimus tenka operuoti. Pašalinti negyvus audinius sudegusių kūno sričių, persodinti odą, atlikti dermoplastiką. Neretai tai lemia ilgą laiką ligoninėje, reabilitacijos įstaigose“, – teigė Klaipėdos vaikų ligoninės ortopedas-traumatologas.
Fosforas Baltijos jūroje atsirado po II pasaulinio karo, kuomet cheminių ginklų – aviacinių bombų, minų ir t.t. – buvo atsikratoma tiesiog juos kartais net su visu laivu skandinant jūroje. Viena iš cheminio ginklo kapinyno vietų Baltijos jūroje – 70 jūrmylių į vakarus nuo Lietuvos krantų nutolęs Gotlando įdaubos rajonas.
„Baltasis fosforas galėjo atsirasti ir karo metu, karinių veiksmų metu bei pokario galbūt pratybų metu. Kažkur tai arčiau kranto. Ir dėl to vat šie metai kaip tik ta žiema pavasaris buvo gan audringi, tai vat galėjo išplauti tą fosforą iš kažkur tai iš dugno“, – tikino Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūros atstovė Galina Garnaga-Budrė.
Baltasis fosforas buvo naudojamas ne tik karo pramonėje. Prieš šimtmetį jį naudojo degtukų gamyboje, bet vėliau jis buvo uždraustas visame pasaulyje.
„Kuomet susprogdavo kažkur tai vadinamo priešo teritorijoje ta bomba, ištaškydavo fosforą, kuris užsidegdavo baisiai karšta liepsna ir apdegindavo kareivius, kariškius visus. Tai yra žiauri priemonė“, – aiškino Vilniaus universiteto chemikas A. Kareiva.
O kur baltasis fosforas Lietuvos pajūryje gali būti išplaunamas, specialistai tiksliai atsakyti negali. Tai priklauso nuo meteorologinių sąlygų.
„Gali būti su dumblių sąžalynais. Ten, kur irgi gintaro daugiau didesnė tikimybė rasti, bet nebūtinai. Gali būti tiesiog pavieniai atvejai“, – teigė Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūros atstovė.
Ir apie tokius atvejus labai svarbu pranešti aplinkos apsaugos departamentui, kad kiti žmonės išvengtų pavojaus. Specialistai perspėja poilsiautojus jokiu būdu nedėti gintaro į kišenę, laikyti jį dėžutėje ar kur atokiau nuo kūno, leisti išdžiūti saulėje. O jeigu tokia nelaimė įvyko, kuomet ant jūsų kūno užsidegė baltasis fosforas, medikai rekomenduoja kuo greičiau bėgti į jūrą, kurioje liepsna bus užgesinta, o žaizda atšaldyta. Mat baltasis fosforas dažniausiai užsiliepsnoja toli nuo jūros nenutolus.
Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
