Daugiabutyje Vilniaus Lazdynų mikrorajone esantį liftą prižiūrėtojai jau praminė mirtininku. Liftui jau kone penkiasdešimt metų, kai gamintojų eksploatacinis laikotarpis jam buvo duotas dvidešimt penkeriems metams. Taigi atitarnavus dvigubai tiek, inspektoriai nusprendė, kad toks, prie išnykimo ribos liftas, aprūdijusiu dugnu ir susidėvėjusiu varikliu, gyventojų vežioti nebegali. Todėl jau mėnesio pabaigoje bus atjungtas.
Štai, ką jie mano:
„Labai blogai bus, o ką darysi. Reikės eit žemyn, nešti šiukšles, dar šiukšles sakė uždarys.“
„Aš išvis bijau liftu važiuoti.“
Tačiau gyventojai papildoma proga priverstinai pasportuoti nesidžiaugia. Dalis baiminasi, kad išjungtas liftas sukels daug problemų, ypatingai senyvo amžiaus žmonėms, kuriems savomis kojomis pakilti į devintą aukštą – tikras iššūkis. Kiti sako, kad, iš tiesų, važiuodamas su tokiu liftu, kiekvieną kartą rizikuoji.
Anot dalį sostinės liftų prižiūrinčios bendrovės, kone kas trečias senos statybos daugiabutyje esantis liftas – kritinės būklės.
„Yra išsidėvėję pagrindiniai mazgai. Lifto suktuvas, lifto valdymo sistema, elektros ribotuvas. Ir kiti saugos mazgai, kurie atsakingi už tinkamą ir saugų lifto darbą“, – sako „Baltijos liftai“ direktorius Mantas Romaška.
Tokiuose ir panašiuose daugiabučiuose liftų gedimai – jau senas reiškinys, tačiau dažnu atveju, bendru gyventojų sutikimu, liftai pataisomi tik dalinai. Ir žinoma, viskas dėl to, kad iš esmės seną liftą pakeisti į naują gyventojams kainuoja apie 50 tūkstančių eurų. Dėl šios priežasties net ir šis, mirtininku vadinamas liftas, kai kuriems gyventojams vis dar atrodo patikimas:
„Tai patarnaus aišku jis, jeigu jį ten biškį patepti, kažką patvarkyti ir viskas, nereikia jo keisti. Galvoju, kad dar patarnaus jis.“
„Aš antrame aukšte gyvenu liftu nesinaudoju ir man liftas net nesustoja antrame aukšte. Bet žmonėms, kurie gyvena ir naudojasi, tai tikrai yra aktualu. Nežinau, kokia ta būklė, ar dar galima remontuoti, gal yra kažkokių alternatyvų. Ar čia jau galutinis variantas.“
Viskas susidėvėję, iš milžiniško garso taip pat galima spręsti, kad dirbti šiems lifto mechanizmams tampa vis sunkiau ir sunkiau. Stiprų ūžesį naktį ir dieną girdi ir gyventojai.
„Liftas yra potencialiai pavojingas įrenginys, todėl, kad tai yra judančios dalys ir keleivis važiuodamas liftu, kabo 30 ar 50 metrų aukštyje. Todėl visi mazgai lifto privalo dirbti sklandžiai ir tvarkingai“, – pasakoja M. Romaška.
Blogiausias scenarijus, kas gali nutikti su pasenusiu ir sugedusiu liftu, tai jo krytis. Esą krentantį liftą gali sustabdyti greičio ribotuvo mechanizmas, bet ir šis privalo būti tvarkingas. Jei ne, gali nutikti nepataisomos pasekmės.
Tiesa, mūsų šalyje tokie lifto nukritimo atvejai fiksuoti vos keli.
„Yra pasitaikiusių tokių atvejų, kada liftas važiuodamas žemyn, nesustoja aukšte, o trenkiasi į duobę į prieduobę ir tokiu atveju būna ir sužalojimai, ir kiti nemalonūs dalykai“, – teigia M. Romaška.
Anot „Mano būstas“ atstovų, jei daugiabučių liftai pripažinti nebetinkamais naudoti, gyventojai turi tris išeitis. Daryti kapitalinį lifto remontą, kurio kaina siekia apie 30 tūkstančių, įrengti visiškai naują liftą, kainuojanti pusšimtį tūkstančių. Arba gyventi be lifto. Sprendimą turi priimti visi gyventojai. Šiais metais sostinėje žadama sustabdyti trisdešimt vieną kritinės būklės liftą.
