Aistras kelia naujasis Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kurį spalio viduryje įregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Lauras Stacevičius ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Spaudos konferencijoje naujajam įstatymui kritikos pažėrė Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, Vilniaus 939-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos vadovas Juozas Pukanasis ir Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka.
Ištiko šokas
„Jau trečią mėnesį būsto valdytojus krečia nepasitikėjimo jausmas, nes spalio 16 d. sužinojome, kad dvejus ar trejus metus buvo paslapčia rengiamas <...> įstatymas“, –, spaudos konferencijoje kalbėjo J. Antanaitis.
Pasak jo, apie naujo įstatymo rengimą nebuvo informuoti būsto valdytojai ir savininkai. Seime jie sutiko įstatymo rengėją Laurą Stacevičių, kuris, anot J. Anatanaičio, pasakė, kad būstų valdytojai negali susipažinti su įstatymo projektu, bet, Seimo nario žodžiais, „jis jums nepatiks“.
„Mus ištiko šokas“, – sakė J. Antanaitis.
Naujas įstatymas įregistruotas spalio 16 d. ir buvo perduotas Seimo Teisės departamentui. Šis svarstė ir po dešimties dienų įstatymo rengėjai L. Stacevičius ir Aplinkos ministras K. Mažeika gavo 75 pastabas.
Anot J. Antanaičio, nepaisant milžiniško klaidų skaičiaus, įstatymas buvo įrašytas į Seimo posėdžio darbotvarkę, tačiau vėliau buvo išimtas. Būsto rūmų prezidentas svarsto, kad galbūt išsigąsta didelio būsto valdytojų ir savininkų spaudimo.
Vėliau įstatymo rengėju L. Stacevičiumi susidomėjo Seimo Antikorupcijos komisija, nes politikas nėra Seimo Aplinkos komiteto narys. Susitikimo su įstatymo rengėju pareikalavo ir būsto savininkų atstovai.
J. Antanaičio tvirtinimu, buvo išsiaiškinta, kad įstatymą parengė ne L. Stacevičius, o Aplinkos ministerijos darbuotojai. Būsto rūmų prezidento teigimu, tai buvo padaryta dėl to, kad Seimo nario registruotas įstatymo projektas turi šansų būti greičiau priimtas.
„Tai kelia mintis, kaip reikalingas toks teisės aktas, kieno interesams atstovauja. <...> Iš Biblijos žinome, kad velnio kėslai aprengiami avinėlio apranga“, – samprotavo J. Antanaitis.
Būsto rūmų prezidentas teigė, kad įstatymo „rengėjai“ L. Stacevičius ir K. Mažeika nieko bendro neturi su būsto valdymo sritimi, nes abu atėję iš veterinarijos.
Aplinkos ministerija yra sudariusi darbo grupę, kuri tobulintų įstatymo projektą. J. Antanaitis teigė, kad darbo grupei yra siūloma arba tobulinti seną įstatymo projektą, arba taisyti 75 klaidas, kurias naujajame įstatymo projekte įžvelgė Teisės departamentas.
„Einame link Gruzijos, link Rumunijos, link Bulgarijos, kada namai griūna, žmonės nepatenkinti, nėra, kur gyventi, kyla sumaištis“, – tvirtino J. Antanaitis.
Siūlome Aplinkos ministerijai sudarytai darbo grupei rimtai galvoti, tobulinti seną ar 75 klaidas taisyti.
Įžvelgia korupcinius ryšius
„Įstatymas yra absoliučiai netenkinantis gyventojų poreikių“, – sakė Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas G. Komka.
Pasak jo, naujasis įstatymas sugriautų esamą būsto priežiūros sistemą ir egzistuojančias bendrijas.
„Kam jis rengiamas? Atsakymo konkretaus nėra“, – tvirtino G. Komka.
Anot daugiabučių gyventojų teises ginančio centro vadovo, naujas įstatymas gali būti palankus „vienai rinkoje dirbančiai bendrovei“, įstatymas persmelktas asmeninių interesų. Pagal naująjį įstatymą, po trijų įspėjimų namo administratorius prarastų teisę administruoti namą. Tai, anot G. Komkos, naudinga su įstatymo rengėjais susijusiai įmonei.
„Visa ta aplinka, kuri kuriama aplink šitą įstatymą, neparemta jokiais skaidrumo principais“, – kalbėjo jis.
Dar viena probleminė situacija, kurią, anot daugiabučių teises ginančio centro vadovo, yra įstatyme įtvirtinti keturi būsto savininkų susirinkimai, kuriose turėtų būti priimami su daugiabučiu susiję klausimai. G. Komkos teigimu, neįmanoma tikėtis, kad į susirinkimus susitiks reikiamas žmonių skaičius.
„Mes gyventume susirinkimuose. <...> įstatymas negali būti taisomas, jis absoliučiai kiauras, jis neužtikrina mano, kaip piliečio teisių“, – tvirtino G. Komka.
Gyventojai susiduria su nereikalingais apsunkinimais
Spalį, pristatydamas registruotą įstatymo projektą, L. Stacevičius sakė, kad naujasis reguliavimas apima 60 proc. Lietuvos gyventojų.
Pasak L. Stacevičiaus, naujasis daugiabučius reguliuojantis įstatymo projektas suteiks galimybę apginti gyventojų interesus. Politiko tvirtinimu, iki šiol bendrojo naudojimo objektų valdymą reguliavo trys atskiri teisės aktai ir tai sudarė nereikalingų sunkumų, tad naujasis projektas, kuris viename dokumente apibrėš daugiabučių namų reguliavimą, palengvins gyventojų kasdienybę ir galimybę ginti savo teises.
Seimo nario nuomone, dabartinis reguliavimas nėra pakankamai efektyvus ir savivaldybės neturi pakankamai priemonių užtikrinti, kad daugiabučių valdytojai tinkamai vykdytų savo funkcijas.
Pasak L. Stacevičiaus, naujajame daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projekte numatyti šie tikslai: viename įstatyme reglamentuoti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo teisinius santykius; skatinti aktyvų bendraturčių teisių ir pareigų įgyvendinimą; užtikrinti bendrojo naudojimo objektų valdymo skaidrumą ir valdytojų atskaitingumą; suteikti teisines priemones savivaldybių vykdomosioms institucijoms.
„Manau šios savininkų teisės privalo būti išnaudojamos ir patys bendraturčiai turi spręsti kartu namo ateities klausimus, kad, kaip pagal įvairius skundus yra matoma, dažnai savininkai sprendžia klausimus jau po fakto, kada padaryti darbai ar kiti <...> daugiabučio atnaujinimo ar priežiūros darbai“, – sakė L. Stacevičius.
Viena iš naujovių – patalpų savininkai sprendimus, susijusius su namu, galės priimti ne tik gyvuose susirinkimuose, bet ir naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui išmaniuoju telefonu. Pasak L. Stacevičiaus, tai aktualu būtų išvykusiems ar kitiems asmenims patalpas nuomojantiems patalpų savininkams, kurie galėtų savo nuomone išreikšti, pavyzdžiui, daugiabučio renovacijos klausimais.
Įstatymas taip pat leistų savininkų bendriją steigti tik viename name. Iki šiol kai kurios namų bendrijos apima kelis ar net dešimtis namų. Taip pat būtų supaprastintas bendrijų valdymas, liktų tik bendrijos pirmininko pareigybė.
Namo administratorius turės atsiskaityti gyventojams
L. Stacevičiaus teigimu, pagal naują įstatymą, namo administratorius ne vėliau kaip iki vasario 1 d. privalės pristatyti ir pateikti metinę savo veiklos ataskaitą namo patalpų savininkų susirinkimui tvirtinti. Jei namo savininkai ataskaitos nepatvirtins, ji turės būti patikslinta ir pataisyta.
Jei bus nepatvirtinta ir antrą kartą, administratorius neteks teisės administruoti pastato. Seimo nario teigimu, prie ataskaitos turės būti pridėtas ir planuojamų darbų planas.
Aplinkos ministerijos statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausiasis specialistas Marius Žvinklis pabrėžė, kad ir dabar namo administratoriai turi teikti ataskaitas, tačiau nėra numatyta pasekmių, kas atsitinka, jei ataskaitai nėra pritariama.
„Siekiama, kad gyventojai patys priimtų sprendimus už tuos vykstančius pokyčius name, kuriame gyvena“, – kalbėjo L. Stacevičius.
Kitas pokytis – prekes, darbus ar paslaugas, susijusias su bendro naudojimo patalpomis, jų remontu, priežiūra, atnaujinimu, savininkų vardu pirks namo administratorius, vadovaudamasis pačių daugiabučio patalpų savininkų sprendimu.
L. Stacevičiaus teigimu, tokia naujove siekiama išvengti manipuliacijų, administratorių piktnaudžiavimo ar nepagrįsto išlaidavimo.
Namo savininkai taip pat galės nuspręsti, ar administratorius pasirenkamas konkrečiam, terminuotam laikui, ar neapibrėžtam laikotarpiui.
