Pernai aktyviausiai renovacija vyko mažesnėse savivaldybėse – Zarasuose buvo atnaujinta net 17 daugiabučių namų, Biržų savivaldybėje – 12 būstų, o Jonavos ir Tauragės rajonuose – po 11 pastatų.
Didiesiems Lietuvos miestams 2019 m. buvo mažiau sėkmingi – Kaune modernizuota 19 daugiabučių, Vilniuje – 15, o Klaipėdoje dar 8 būstai.
„Labiausiai praėjusiais metais išsiskyrė ne didžiosios savivaldybės, kur daugiabučių namų atnaujinimo tempas buvo kiek sulėtėjęs, o mažesnės savivaldybės. Pavyzdžiui, vien Zarasų rajono savivaldybėje atnaujinta apie 10 proc. visų energiškai neefektyvių būstų“, – pasakoja Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.
Atnaujinimo laukia dar 1000 būstų
Iš viso pernai buvo atnaujinta daugiau nei 300 daugiabučių namų arba 9 tūkst. butų, o nuo 2013 m., kuomet į renovaciją buvo įtrauktos ir savivaldybės, iki 2019 m. buvo modernizuota daugiau kaip 2400 būstų arba 70 tūkst. butų.
Šiuo metu Lietuvoje yra renovuojami dar 430 daugiabučiai namai, o dar 1000 renovacijos projektų, kuriems jau yra pritarę pastatų gyventojai, bus pradėti įgyvendinti greitu metu.
„Vis daugiau gyventojų nori modernizuoti savo daugiabučius – tai patvirtina ne tik kiekvienais metais augantis BETA gaunamų paraiškų skaičius, bet ir praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas. Anot „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos, net 77 proc. daugiabučių gyventojų norėtų atnaujinti savo daugiabutį“, – sako V. Serbenta.
V. Serbenta priduria, kad vis dėlto yra ir nerimą keliančių daugiabučių atnaujinimo aspektų, o labiausiai vertėtų susirūpinti dėl statybinių organizacijų pajėgumų trūkumo.
Didžioji dalis ES pastatų – energiškai neefektyvūs
Šiais metais įsigaliojo ES Pastatų energinio efektyvumo didinimo direktyva, pagal kurią didžioji dalis ES pastatų ne vėliau kaip 2050 m. turės tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir privalės būti ekonomiškai pertvarkyti į beveik energijos nevartojančius pastatus.
Būtent pastatų sektoriuje vis dar slypi didžiulis energijos taupymo potencialas – net 75 proc. ES pastatų yra energiškai neefektyvūs, o per metus jie sunaudoja 40 proc. visos ES energijos bei į atmosferą išleidžia 36 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Siekdamos sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus Direktyvos tikslus, ES šalys vidutiniškai turėtų atnaujinti po 3 proc. energiškai neefektyvių pastatų iki 2050 m.
Tvaresnis energijos vartojimas
Nemažas sukauptos patirties bagažas renovuojant pastatus, o ypač daugiabučius padės Lietuvai įgyvendinant Direktyvoje išsikeltus tikslus.
„Lietuvoje renovuotų pastatų kiekis leidžia atkreipti dėmesį ne tik į sumažėjusias sąskaitas už šildymą ar pagerėjusią gyvenimo kokybę, bet ir į milžinišką poveikį aplinkai bei tvaresnį energijos vartojimą miestų jau ne pavienių pastatų, o miestų lygmeniu“, – teigia BETA direktorius.
Sėkmingai besiklostantis direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje reikštų, kad šalyje iki 2030 m. turėtų būtų renovuota apie trečdalį visų senų ir energiškai neefektyvių pastatų, iki 2040 m. – du trečdaliai, o iki 2050 m. – visi likę.
Šios direktyvos laikymasis taip pat prisidės ir prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos laikymosi, kuriuo yra siekiama, kad vidutinė pasaulio temperatūra neviršytų 1,5 laipsnių Celsijaus, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu.
Laukia paraiškų
BETA primena ir apie šiuo metu galiojantį kvietimą teikti paraiškas renovuoti daugiabutį. Tiesa, norintiems gauti valstybės paramą kompleksiškai renovuoti daugiabutį liko mažiau nei mėnuo – iki sausio 31 d. – pateikti paraiškas Būsto energijos taupymo agentūros regioniniuose padaliniuose.
