Gyventojų įsteigtoje daugiabučių bendrijoje Vilniuje, Pašilaičiuose, vienijama 40 sovietinių monolitinių pastatų su pusantro tūkstančio butų. Už šilumos ūkį atsakingas bendrijos vicepirmininkas rodo prieš porą metų už 13 tūkst eurų įsigytą šilumos valdymo aparatą, kuris, jo manymu, jau atsipirko, mat renovavus daugiabutį padeda suvartoti 3 kartus mažiau šilumos nei anksčiau. Dabar, kai lauke gana nešalta temperatūra, gyventojams beveik nereikia šildytis.
„Gyventojų buvo sprendimas renovavus savo korpusą įrengti ir naują šilumos punktą, kuris yra efektyvesnis, ekonomiškesnis. Palyginus dviejų šildymo sezonų duomenis, galima pasakyti, kad korpusas renovuotas sunadouja 3 kartus mažiau šilumos negu nerenovuotas su senu šilumos punktu“, – sako bendrijos pirmininko pavaduotojas Kazimieras Matačiūnas.
Šioje bendrijoje vidutiniškai už 3-4 eurus butui per mėnesį gyventojai samdo 8 darbuotojus – pirmininką, pavaduotoją, sekretorę, 2 buhalteres, santechniką, elektriką, darbininką. Kad nereikėtų išlaidauti ir samdyti kitų bendrovių, bendrija viską stengiasi atlikti savo darbuotojų jėgomis.
„Rubikonai, kitos įmonės, yra pelno siekiantys UAB‘ai. Jie turi gauti pelną, naudą, gyventojams brangiau. Pas mus jei reikia atlikti darbus, 3 pasiūlymus pateiki, o gyventojai irgi ieško, kas gali pigiau padaryti ir kolektyviai prižiūri“, – pasakoja daugiabučių bendrijos pirmininkas Juozas Pukanasis.
Ir nors šis pirmininkas, bendrijoje pareigas einantis jau 25 metus, kaip teigia, gaudamas 1000 eurų algą, jaučiasi nepakeičiamas, visgi jau svarsto trauktis iš pareigų. Esą Aplinkos ministerijos rengiamas naujasis daugiabučių valdymo įstatymas jam ir administravimo bendrovėms užkraus nepakeliamą finansinę atsakomybę.
„Jei gyventojai nepatvirtina tavo sąmatos, ataskaitos, įstatyme numatyta, kad už medžiagas, darbus, viską turi padengti bendrijos pirmininkas kaip fizinis asmuo iš savo lėšų. Kiek yra butų, niekada nebus, kad visi sakys, mes sutinkame mokėti. Visi pirmininkai, kiek teko šnekėti, visi sako, iš karto įstatymui įsigaliojus išeiname iš darbo. Namai bus neprižiūrimi“, – teigia J. Pukanasis.
Aplinkos ministerijos valdininkai aiškina, esą keisti daugiabučių administravimo įstatymą yra būtina, mat dabar gyventojai yra palikti be teisių, kenčia nuo bendrijų pirmininkų ir administratorių savivalės, priversti mokėti išpūstas sąskaitas už paslaugas ir remontus.
„Valdytojas turės atlikti darbus ir pateikti ataskaitą butų ir kitų patalpų savininkams, iš kur nupirko prekes, kokias, už kokią kainą, kaip tai atsispindi atliktuose darbuose. Tų ataskaitų valdytojai nenori dėl vienos priežasties. Jei nupirks viršiję kainą ar ne tokį daiktą, kokio savininkui reikia, įstatymo projektas sako griežtai – pats valdytojas ir susimokėsite už šituos darbus“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovas Marius Žvinklis.
Ministerija siūlo gyventojų susirinkimus dėl išlaidų daugiabučiuose ataskaitų rengti ne kartą, bet keturis kartus per metus. Gyventojams nepatvirtinus įtartinų ir išpūstų išlaidų, jas turės apsimokėti pats administratorius ar bendrijos pirmininkas. Darbų pirkimai turės vykti viešai per centrinę perkančiąją organizaciją. Gavusi bent tris gyventojų skundus, savivaldybė galės nutraukti administratoriaus veiklą. Išvydę tokį projektą, daugiabučių administratorių ir bendrijų atstovai jau piešia kone apokalipsę daugiabučiams.
„Tas naujas įstatymas tragedija ne tik bendrijoms, bet ir visoms administruojančioms įmonėms. Visi darbai turės būti perkami per viešuosius pirkimus. Užtruks laiko, kainos iškils. Nes taip surandam, žmonės dirba pagal patentą, verslo liudijimą. Tai pigiau nei UAB daro, mokesčius moka ir papildomas išlaidas sukuria“, – sako J. Pukanasis.
„Mano teisės kaip piliečio būtų pažeidžiamos, už mane spręstų savivaldybės klerkai, kaip man geriau valdyti savo turtą“, – pasakoja Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka.
„Grėsmė pati didžiausia, kad gali likti turtas kurį laiką be priežiūros ir gali būti sugriauta dabar veikianti visa sistema“, – teigia bendrijos pirmininkas Andrius Baranauskas.
Tuo metu aplinkos ministras ir į tokius gąsdinimus numoja ranka. Juos ir administratorių pasipriešinimą jis laiko ženklu, kad eina teisingu keliu, grasinančiu išdraskyti korupcijos ir pasipelnymo gyventojų sąskaita lizdus.
„Projektas, kuris dar nėra užregistruotas Seime, jau dabar susilaukia didžiulio pasipriešinimo. Galima suprasti, kad žmonėms daugiabučiuose sąskaitos pateikiamos už aptarnavimą, darbus sunkiai suprantamos ir paaiškinamos. Yra poreikis, kad administratorius atsiskaitytų už darbus, kuriuos atlieka“, – kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
„Tai korupcijos apraiškos, matome prieš rinkimus, galbūt, norima visus administracinius resursus sukaupti į savivaldą, nes yra Seimo, savivaldos rinkimai“, – sako Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Nors su nauju įstatymu ministras daugiabučių gyventojams žada aiškesnes ir galimai mažesnes sąskaitas už paslaugas, dabartiniai administratorių ir bendrijų vadovai perspėja, kad pagal ministerijos siūlomą keisti projektą kilus gyventojų nepasitenkinimui, savivaldybės daugiabučių valdymą gali perduoti nebūtinai geresniems administratoriams, o galimai savo draugų, giminaičių ar savivaldybės įmonių globon.
