Artūras Poškus ir jo žmona Loreta Poškienė jau trejus metus savo namuose kuria naujos kartos želdynus, sodą ir daržą, kurio nereikia laistyti. Jų naudojamas metodas nenualina dirvos, neužteršia dirvožemio ir subrandiną švarų bei sveiką maistą.
„Mažiau vandens, mažiau trąšų, arba visai nereikia, ir didelis derlius, nenualinama dirva. Tai yra šio metodo pliusai. <...> Turėjome kelmų, šakų nereikalingų, pūnančių rąstų, tai viską suklojome į tranšėją ir užklojome juodžemiu.
Sodiname ant viršaus augalus ir viską mulčiuojame. Jokios atviros žemės nėra. Sodiname didelę įvairovę augalų visokiausių“, – pasakojo A. Poškus.
Želdynų dizaineris pasakojo, kad procesas vyksta paprastai. Pūnant medžiui užauga grybiena, kuri iš aplinkos traukia vandenį į lysvę kaip vandens siurblys.
„Nereikia laistyti, nes jie tiekia vandenį tiems mūsų augalams. Ir ne tik tai vandenį, jie pagavimą dar reikalingų medžiagų, ko augalai nepasigamina fotosintezės būdu. Tai yra simbiotiniai ryšiai tarp grybų ir augalų – labai reikalingi“, – sakė A. Poškus.
Po mulčiu gyvenantys mikroorganizmai mulčią paverčia biohumusu. Kompostavimo procesas vyksta pačioje lysvėje.
„Nereikia mums kompostinės dėžės, viskas vyksta lysvėje“, – teigė želdynų dizaineris.
Tokiu būdu auginant augalus juos laistyti reikia tik tada, kai jie yra neseniai pasodinti ar ką tik išdygę.
„Pirmą mėnesį, kol augalai sutvirtėja ir uždengia paviršių, mes prižiūrime. Po to leidžiame savaime jiems augti, tiesiog, vis papildant mulčio“, – sakė L. Poškienė.
Nuėmus derlių lysvę toliau reikėtų prižiūrėti ir visomis rudeninėmis liekanomis ją padengti.
„Rudenį paprastai turime daug lapų, dar turime žolės, dar šienaujame, tai viską, ką turime, visą organiką – ją dengiame paviršių storai, net ir tai, kas lieka po derliaus“, – teikė kraštovaizdžio architektė.
Toks daržininkystės būdas padės apsisaugoti ir nuo kurmių. Daržo augintojų teigimu, jie į tokio tipo daržą nelenda.
„Kurmiai į daržą neina, nes apačioje yra raizgalynė šakų ir medienos, jis ten neprasirausia. Tai nuo kurmių apsisaugoji“, – pasakojo A. Poškus.
Tačiau didžiausias tokio daržo minusas – pelėnai, kurie sugraužia šakniavaisius.
„Šitokios daržininkystės trūkumas, kad pelėnams sąlygos tik pagerėja. Jie žiemoja įlindę tarp šakų, ten yra pakankamai daug oro tarpų, šilta.
Ir būna taip, negali nuslėpti – taip yra, morkų eilė ir matai visur lapai krenta. Bet visos antžieminės dalies daržovės auga tikrai puikiai“, – teigė L. Poškienė.
Daugiau patarimų, kaip susikurti tokį daržą ieškokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite sekmadieniais 11:00 val. per TV3 televiziją.
Visą laidą pamatykite čia:
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Svajonių sodai“.
