Šlavėjas Vladas uždirba 550 eurų ir kasdien į valgyklą neina: pietūs kainuoja daugiau nei 5 eurus

Algos kitais metais didės ir tiems, kurie uždirba mažiau nei vidutinę algą – piniginės jiems pilnės maždaug 20-čia eurų.

Šlavėju Panevėžyje dirbantis Vladas per pietus stoja į eilę valgykloje – pasidarbavus lauke norisi karšto maisto. Per mėnesį jis uždirba 550 eurų, o sriuba, mėsos kukuliai ir kompotas jam kainavo 5,2 eurų. Vladas neslepia – kasdien į valgyklą neina, neužtektų pinigų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Profsąjungos ir darbdaviai vėl nesutaria dėl minimalios mėnesinės algos

MMA aktualus ne tik samdomiems darbuotojams – ekspertė paaiškino, kaip keičiasi savarankiškai dirbančių padėtis

Trišalė taryba aptars Vyriausybės siūlymą dėl MMA

„Ką, akcijas. Kas pigiau, tiktai“, – sako šlavėjas Vladas.

Panevėžietis jau girdėjo, kad nuo sausio minimali alga didės 80 eurų.

„Tai bus 630. Užtektų. – Lengviau bus? – Lengviau“, – kalba Vladas.

O 40 metų ten dirbančiai valgyklos vedėjai Zitai Tolvaišienei didžiausią šoką kelia elektros sąskaitos. Rugpjūtį vien už elektrą ji sumokėjo per 4000 eurų.

„Nežinau, kas mūsų laukia. Šitą mėnesį tikrai pragyvensim, o kas laukia toliau, nežinau“, – tikina valgyklos vedėja Zita Tolvaišienė.

Palyginti su kosminėmis elektros kainomis, būtinybė didinti algas penkioms savo darbuotojoms Tolvaišienei nebeatrodo baisi.

„Mums reikės dar kartą kelti, kad moterys galėtų išgyventi“, – sako Z. Tolvaišienė.

Jos uždirba kiek didesnę nei minimalią algą, tačiau pastarosios didinimas nuvilnija ir per aukštesnius atlyginimus. Kiek įstengs pakelti uždarbius, vedėja nežino.

„Žiūrėsim spalį, kokios bus išlaidos, lapkritį, tada pasiskaičiuosim. Matysim, kiek žmonių ateina, gal jie irgi negalės valgyti?“ – kalba Z. Tolvaišienė.

Sukilus infliacijai, profesinės sąjungos minimalią algą reikalauja kelti 20 proc., popieriuje tai būtų kone 890 eurų. Verslas prašo apsiriboti 800-ais eurų. Po nesėkmingų ankstesnių derybų, Vyriausybė pasiūlė savo variantą – 840 eurų, su didesniu NPD tai būtų 633 eurai „į rankas“.

Tačiau toks kompromisas ir toliau netinka nei darbdaviams, nei profsąjungoms, kurios susirinko į dar vieną Trišalės tarybos posėdį, kurį iš anksto vadino beprasmiu.

„Labai gaila, kad darbdaviai, net kai klesti ekonomika, vis neranda galimybių, kaip padidinti darbo užmokestį“, – kalba pramonės profesinių sąjungų vadovė Dalia Jakutavičė.

„Niekas nesuka galvos, iš kur atsiras tie pinigai“, – sako „Lietkabelio“ vadovas Sigitas Gailiūnas.

„Tikrai, pakėlus minimalų atlyginimą, ekonomika dėl to nežlugs“, – tikina profsąjungų atstovas Arvydas Dambrauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina – siūlytų kelti minimalią algą tiek, kiek nori profsąjungos, bet trukdo ekonominiai Rusijos karo padariniai.

„Darbo užmokestis yra ne tik išlaidos, bet ir pajamos. Didesnės žmonių pajamos leidžia verslui daugiau uždirbti ir maržas geresnes turėti, kai turtingas pirkėjas ateina pirkti, jis mažiau dėl kainos derasi“, – kalba socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

„Bankrotų gali būti tikrai, tikrai gali būti bankrotų“, – sako pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Pramonininkai aiškina, kad 15-os procentų augimas nesavalaikis.

„Mes dar gyvename šešiose krizėse. Ir popandeminė, ir karas, ir energetika, ir žaliavų trūkumas, ir kiti dalykai, mes vienu metu išgyvenam daug krizių. Jeigu darbdavys užsidaro, patiria bankrotų, be abejo, prarandamos darbo vietos, žmonės praranda pajamas“, – aiškina R. Sartatavičius.

Visgi ekonomistai svarsto – jei bankrotų ir daugės, labiau tai lems energetikos kainos. Kita vertus, 83-imis eurais didesnė minimali alga esą nėra menkas žingsnis.

„Tai yra nemažas palengvinimas, nes yra valstybių ES, kuriose atlyginimai kyla labai nežymiai. Pvz., Graikijoje darbo kaštai kyla vos keliais procentais“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Dėl 15 proc. augančio minimalaus uždarbio ir 16 proc. didėjančio neapmokestinamojo dydžio kils ir dalis aukštesnių atlyginimų. Pvz., tūkstantį eurų popieriuje arba beveik 700 eurų „į rankas“ uždirbančiam žmogui kitąmet alga didės 24 eurais.

Popieriuje 1900 uždirbantiems asmenims „į rankas“ alga perkops 1200-us eurų. Jokio poveikio minimalaus uždarbio ir NPD didinimas nepadarys tiems, kurie popieriuje uždirba 2000-ius eurų ir daugiau.

„Praktiškai 80 proc. atlyginimų būna pakeliama tą pačią akimirką tiems, kurie uždirba iki vidutinio darbo užmokesčio. Tam tikra prasme įmonės paklius tarp priekalo ir kūjo. Iš vienos pusės jas spaudžia energetinių kainų šuolis, iš kitos pusės matome, kad atlyginimai pakankamai smarkiai turės būti keliami“, – sako Ž. Mauricas.

Galutinai minimalios algos ir NPD dydžius tvirtins Vyriausybė ir Seimas.