Rekonstruojant Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedrą, darbininkai šventoriuje rado prieš penkis šimtus metų palaidotus palaikus. Kaulams atidengti prireikė dviejų dienų kruopštaus darbo. Radinys pažymimas ir nufotografuojamas.
Palaikai suardyti dėl kol kas nežinomų priežasčių. Darbų vietoje esantis archeologas aiškina, kad po šiais kaulais turėtų būti dar kiti palaikai. Toks radinys nenustebino – buvo žinoma, kad katedra statyta ant kapinių, buvusios medinės bažnyčios šventoriuje.
Šiauliečius stebina tai, kad mirusieji laidoti ištisomis šeimomis, su mažamečiais vaikais. Skaičiuojama, kad iš viso bus atkasta per du šimtus palaikų.
„Kol kas kažkokių neįprastų radinių nebuvo, bent jau žiūrint archeologo akimis. Iš pašalies žmonių kartais išgirstame nuostabos, kad yra palaidoti vaikai, ganėtinai didelis kiekis jaunų vaikų, tai yra iki penkerių metų, sakykim, bet tai yra ganėtinai normalus dalykas, nes mirtingumas vaikų buvo pakankamai nemažas“, – sako archeologas Simonas Sprindys.
Katedros klebonas sako, kad minimalių duomenų apie šias kapines būta – sovietmečiu šventoriuje vedant vandentiekį rasta pavienių kaulų.
„Aušros“ muziejus turi tam tikrų duomenų, kadangi čia buvo vedžiotas vandentiekis, tai tarybiniais laikais buvo kažkokie duomenys surinkti, tačiau ten ne tiek tyrinėjimai buvo, kiek tiktais patraukimai į šoną, kad netrukdytų vandentiekio tiekimui. Bet, kad yra kapinėse, visi žinojo, ir buvo tam tikri kažkokie patyrinėjimai kasimo metu“, – pasakoja katedros klebonas Remigijus Venckus.
Senoji, medinė Šiaulių bažnyčia, manoma, stovėjo, kur dabar stovi medinis koplytsulpis. Aplink bažnyčias anuomet iki pat XIX amžiaus pradžios būdavo laidojami gyventojai, tik po to kapines imta įrengti miesto pakraštyje. Tai, kad katedra statyta ant kapinių, archeologo teigimu, nieko stebėtina, nes senovėje požiūris į mirtį ir mirusius buvo kitoks nei dabar.
„Žmonių požiūris tuo metu į mirtį, į palaidojimus, į kapus, kapines nebuvo toks, kokį mes turime šiandien. Čekijoje yra bažnyčia, kur visas interjeras yra padarytas iš kaulų ir žerandeliai, ir altoriai padaryti iš kaulų. Čia turbūt reikia sieti su pačiu krikščionių tikėjimu, kad siela palieka kūną, o kaulai yra dulkės, į kurias mes pavirstam, kai siela palieka kūną. Turbūt todėl niekas nelabai ir žiūrėjo, kai vyko tos statybos“, – teigia S.Sprindys.
Pradėjus kasinėjimus, pasigirdo kalbų, kad į aplinką bus paleistas užkratas. Laidojimo vietos yra iš tų laikų, kai šalyje siautėjo didysis maras ir kitos ligos. Bet specialistai ramina, kad pavojaus nėra.
„Kalbų jau pasigirdo tokių, kad galbūt mes čia kažką ne taip darome ir virusai plinta iš čia. Bet tie palaikai, kurie turi santykį su oru, sakykim, kurie yra palaidoti žemėje, jie po keliasdešimt metų yra visiškai nebepavojingi“, – kalbėjo S. Sprindys.
Dabar rasti palaikai iškasami ir perduodami Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkams. Bus atliekami antropologiniai tyrimai, aiškinamasi palaikų tapatybės, mirties priežastys. Istorijos vadovėlių dėl šio radinio perrašyti galbūt nereikės, tačiau archeologas sako, kad reikėtų palaukti tyrėjų išvadų.
„Kol kas tyrimai paliudijo tą pačią informaciją, ką žinome iš istorinių duomenų. Bet nenuleiskime rankų, galbūt, galbūt dar Šiauliai išgirs kažką negirdėto iš šių tyrimų“, – kalbėjo S. Sprindys.
Šiaulių katedra yra kultūros paveldo objektų sąraše. Tai ryškiausias renesansinio manierizmo architektūros kūrinys Lietuvoje.
Rekonstrukcijos darbų nestabdo net ekstremali situacija dėl COVID-19 viruso. Planuojama, kad katedra, dar vadinama „Baltąja gulbe“, visu gražumu turėtų nušvisti šių metų pabaigoje.
