Senosiose Šiaulių kapinėse tiesiog ant kapų plaukioja antys, o aplankyti prieš daug metų šiose kapinėse atgulusių artimųjų atėję žmonės piktinasi miesto savivaldybės neveiksnumu.
„Miestas neturi kelių kapeikų, pinigų, ten gal kainuotų 50 eurų įdėti vamzdį ir nuvesti tą vandenį į griovį, kur jis nutekėtų. Iki griovio čia yra 10 metrų, Tas vanduo galėtų nestovėti čia“, – sako šiaulietis Romas Ligeikis.
Savivaldybės atstovė prieštarauja ir sako, kad taip paprastai problemos išspręsti nepavyks.
„Neišeis. Nes jau yra žiūrėta situacija, griovys yra praktiškai tokio pat lygio, kaip ir kapinių šita žemiausia vieta. Tiesiog, kiek griovy stovi vandens, jis šiek tiek pakyla. Neišspręs tos problemos, vanduo vis tiek stovės“, – pasakoja Šiaulių ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė.
Šiaulietis sako, kad skęsti kapai pradėjo, kai imta tvarkyti šalia esantį keliuką.
„Buvo žemiau ir čia vanduo nubėgdavo savaime. Dabar kelią, kada remontavo, pakėlė ir tas vanduo užsitvenkė. Padarė patvanką ir apie pasekmes negalvojo. Bet čia stovi jau penketą metų, jei ne daugiau. Ir kiekvienais metais tas pats, ir važiuojama dalis užliejama. Purvynas nešasi“, – teigia šiaulietis Romas Ligeikis.
Savivaldybė mąsto, kaip spręsti šią problemą, nes vaizdas tikrai ne koks ir praeiviams, ir „Geležinės lapės“ apžiūrėti atvykstantiems turistams.
Kitais metais planuojama tvarkyti šalia einantį keliuką, tuo pačiu bus duota užduotis projektuotojams, ką galima būtų padaryti, kad vanduo nesitelktų ant kapų. Tačiau jei sprendimas bus labai brangus, viskas bus palikta išspręsti laikui.
„Šita problema yra tikrai trumpalaikė. Ilgiausiai mėnuo tokiu sezonu, pavasarį anksčiau ar vėliau jinai atsiranda. Po to vanduo nuslūgsta, gruntiniai vandenys pažemėja ir problema savaime automatiškai išsisprendžia. Kapinės yra uždarytos, nelankomos, kapai, matot, irstantys, jų toks likimas, ateity jų tiesiog neliks, jie sudūlės čia. Su panašia problema, kad buvo semiami kapai, Šiauliai jau buvo susidūrę kitose – Ginkūnų – kapinėse, tada problema buvo išspręsta“, – kalbėjo Šiaulių ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė.
Šiose Senosiose Šiaulių kapinėse žmonės nebelaidojami jau daugiau nei 50 metų. Čia palaidotas pimasis miesto burmistras, knygnešiai, savanoriai, žymūs mokytojai.
