Sostinės poliklinikose rikiuojasi eilės pacientų. Vieni skundžiasi prasta savijauta – gerklės skausmu, sloga, kai kurie ir kosuliu. Vilnietis Valdas pasakoja ką tik prasirgęs stipriu bronchitu ir į polikliniką atvyko pasidaryti rentgeno nuotraukos. Vyras sako nepamena, kada paskutinį kartą teko taip sunkiai sirgti.
„Dvi savaites aš bronchitu sirgau ir labai stipriu, tik antibiotikai mane išgelbėjo. Elementarūs vaistai man nebepadėjo“, – sako vilnietis Valdas.
O kiti poliklinikoje eilės pas gydytoją laukiantys pacientai antrina – reikia geležinės kantrybės, norint prisiskambinti į registratūrą ir gauti vizitą pas šeimos gydytoją:
„Du su virš mėnesio laukiau. Pas šeimos gydytoją labai sunku, labai. Ir dabar pusei metų išrašė vaistų.“
„Pusę mėnesio tai tikrai pas šeimos gydytoją.“
„Man rodos, kažkur mėnuo. Iškart taip nuėjęs negausi, nebent kas nors rimtesnio – uždegimas, temperatūra, bet su temperatūra čia išvis neįleidžia.“
Šeimos gydytojai nevynioja žodžių į vatą – šį rugsėjį pacientų tiek, kad vos spėja suktis. Per pamainą šeimos gydytojui tenka konsultuoti apie 70 ligonių, kai anksčiau šis skaičius buvo kelis kartus mažesnis.
Medikai įsitikinę – dėl plūstančių pacientų ir eilių kalti permainingi orai, masiškai į darželius ir mokyklas sugrįžę vaikai.
„Tai yra peršalimo ligos ir dažniausiai tai yra sloga, sausas kosulys, gerklės skausmai, galvos skausmai. Sakyčiau, kad būtų būdingas aukštas karščiavimas, aukšta temperatūra – tai tikrai ne“, – teigia šeimos medicinos skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja – bendras sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis šoko į viršų. Jis yra dvigubai didesnis nei pernai – siekia 72 atvejus 10 tūkstančių gyventojų. Pasak specialistų, šiemet sergamumas ėmė augti itin anksti. Tiesa, oficialiai 38 savaitę kol kas nustatyti tik 4 gripo atvejai.
„Mūsų duomenimis šeimos gydytojai neima tyrimo, laboratorija informavo, kad jie negauna tyrimų būtent iš simptomatinių žmonių, išskyrimui tam tikrų virusų, tai neturime kol kas išskirto nei gripo viruso, nei respiracinio sicitinio viruso, todėl negalime padaryti bendro vaizdo, kokiomis tomis peršalimo ligomis šiuo metu daugiau sergama“, – kalba užkrečiamųjų ligų skyriaus specialistė Greta Gargasienė.
Į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją anksčiau poliklinikos ir ligoninės siųsdavo tikslinius gripo mėginius. Mat laboratorija vykdo epidemiologinę gripo priežiūrą. Paradoksalu, mat per praėjusių metų gripo sezoną tokių tikslinių mėginių gauta vos 10 ir gripo atvejų tąkart laboratorija nenustatė. 2017-2018 metais mėginių skaičius buvo net šimtą kartų didesnis – viršijo tūkstantį ir rasta daugiau kaip 600 gripo atvejų.
„Gydytojai, kurie buvo atsakingi, pas juos turėjo patekti ligoniai su viršutinių kvėpavimo takų infekcija ar į gripą panašia klinika ir jie paimdavo mėginius. Aišku, buvo korona ir ta gripo epidemiologinė priežiūra nukentėjo“, – tikina klinikinių tyrimų skyriaus vadovas Algirdas Griškevičius.
Šeimos gydytojai aiškina, kad šiuo metu poreikio tirti sergančius pacientus dėl gripo nėra – esą jų simptomai neprimena gripo. O praėjusį sezoną, kai visa Lietuva kovojo su koronaviruso pandemija, daugelis sėdėjo uždaryti namuose, tad gripas ir neišplito.
„Praeitais metais, aišku, buvo karantinas, žmonės tikrai laikėsi to karantino, kontaktai buvo ryškiai apriboti. Tai greičiausiai to gripo dėl to ir nebuvo. Todėl dabar labai aktyviai vedame vakcinacijos propagandą“, – sako N. Šertvytienė.
Visgi šeimos gydytojai jau dabar ragina pacientus – ypač senjorus ir turinčius lėtinių ligų eiti skiepytis nuo sezoninio gripo ir nelaukti, kol šis kaip riekiant įsismarkuos:
„Būtinai skiepysiuos, nes anūkų daug yra, dar užkrėsiu.“
„Vis dėlto mūsų pareiga yra pasiskiepyti, todėl, kad mes dirbame su kontingentu – su vaikais. Reikia save apsaugoti ir kitus.“
„Man tai svarbu, nes aš sunkiai pernešu tuos kosulius.Tai noriu nuo gripo pasiskiepyti, aš jau užsirašiusi.“
Pasak gydytojų infektologų, gripas itin pavojingas 65 metų žmonėms ir vyresniems, sergantiems lėtinėmis plaučių ar širdies kraujagyslių ligomis. Laiku pacientui nediagnozavus gripo, gali išsivystyti komplikacijos.
„Ilgesnė ligos trukmė, didesnė tikimybė papulti į ligoninę. Nes tos komplikacijos gali būti įvairios, o dažniausiai plaučių uždegimas, kuris gali būti tiek viruso sukeltas uždegimas, tiek gali vystytis antrinis bakterinis gripo uždegimas“, – teigia gydytoja infektologė Monika Kuliešė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teigimu, sergančiųjų pamažu daugėja nuo rugpjūčio pabaigos. O prasidėjusios ligos siejamos su mokslo metų pradžia ir mokinių grįžimu į ugdymo įstaigas.
