Medikai skelbia, kad į ligoninės lovą mirtį sėjantį infekcija dažniausiai guldo nesiskiepijusius pacientus, tačiau skiepų kai kurie tautiečiai ir toliau principingai kratosi. Tiesa, kai kurie paaugliai kratosi tėvų primetamų sąmokslo teorijų, ir skiepijasi – tyliai.
Į Santaros klinikas viena po kitos skuba greitosios mašinos, ir infekcijos skyrius pildosi naujais kovidu sergančiais pacientais. Santaros klinikų vadovybė situaciją įvardija stabilia, tačiau neslepia, kad jau po kelių dienų vienas infekcinių ligų skyrius bus skirtas tik kovidiniams pacientams. Sergantys kitomis infekcinėmis ligomis bus nukreipiami į kitas ligonines.
„Nuo šio ketvirtadienio planuojame uždaryti antrąjį infekcinių ligų skyrių, su jame esančių dvylika lovų, kurias visas dedikuosime kovidiniams pacientams. Taigi turėsime 60 aktyvaus gydymo, ir dvidešimt reanimacinių. Šiuo metu Santaros klinikose yra 18 pacientų reanimacijoje gulinčių“, – sako direktorė valdymui Jolita Jakutienė.
Šiaulių Respublikinė ligoninė taip pat atsisako neseniai duris atvėrusio pulmunologijos skyriaus, ir jį perleis gydyti kovidinius pacientus. Mat jų pastaruoju metu ėmė daugėti, ir į ligos patalą guldomi vis jaunesni.
„Pirmose bangose mes turėjome virš septyniasdešimties metų pacientų, dabar yra darbingo amžiaus pacientai. Aišku, yra ir vyresnių žmonių, vyresni žmonės gal kai atsirado skiepai buvo paskiepyti, bet dabar dauguma yra negaliu pasakyti, kad visi 100 procentų, bet dauguma yra nepasiskiepiję“, – teigia Šiaulių ligoninės atstovė Sonata Tenytė.
Santaros medikai paantrina: reanimacijoje daugėja ir pusamžių. O prieš kelias savaites medikams nepavyko išgelbėti ir keturiasdešimt šešerių žmogaus gyvybės.
Vien per praėjusią parą kovidas diagnozuotas beveik pusei tūkstančio žmonių, infekcija pražudė 19 žmonių – 16 mirusių nebuvo pasiskiepiję. Du mirę priklausė 40–49 metų amžiaus grupei. Pasak medikų, iš gulinčiųjų reanimacijoje, paskiepytų tik vos vienas kitas.
„Ten maždaug apie 10 procentų paskiepytų, arba dalinai paskiepytų, kiti yra neskiepyti pacientai“, – aiškina J. Jakutienė.
Tačiau tokia statistika ir mirštančių neskiepytų žmonių skaičiai įspūdį daro ne visiems žmonėms:
„Sveikas, kam man skiepytis.“
„Kažkokį brudą leisti į save, tai ne, nemanau taip. Aš nė karto nesirgau, jokių simptomų neturėjau, aš manau, kad čia visiška nesąmonė. Netikiu.“
O vienas aršiausių šalies antivakserių ir mitinguotojų Dima Vinogradovas pasiskelbė, esą jo nepilnametė dukra nusprendė pasipriešinti tėvų nenorui skiepytis ir tai pati padarė slapčia. Vyras netveria pykčiu, socialinėje erdvėje dukrą paskiepijusių medikų veiksmus prilygindamas nusikaltimui: „Mano manymų tai yra „žmogus“, kuris atlieka nusikalstamus veiksmus. Robotas, praradęs žmogiškumą, dirbantis prie skiepijimo konvejerio, nesigilinantis į paciento galimas kontraindikacijas šiai procedūrai. Mano nuomone, tokių med. darbuotojų neturėtų būti sveikatos srityje.“
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad pastaruoju metu ėmė daugėti ir kovido protrūkių būtent ugdymo įstaigose, tad paauglių noras skiepytis suprantamas.
„Ir dabartiniu metu jau registruojama apie keturiasdešimt protrūkių ugdymo įstaigose, tai mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose. Serga dalis vaikų, kita dalis pedagogų ir aptarnaujančio personalo“, – sako ji.
Protrūkių registruota beveik visose apskrityse: daugiau apie Šiaulius, Kauną, Klaipėdą. Specialistai sako esą vėstant orams, protrūkių ugdymo įstaigose tik daugės. Naujiems pacientams sparčiai ruošiamos ligoninės visoje Lietuvoje. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje papildomai įrengta 20 vadinamųjų kovidinių lovų, Alytaus ligoninėje – 10 papildomų lovų. Nuo rugsėjo pradeda kovidines paslaugas teikti ir Druskininkų ligoninė.
