Atsibudę ryte Plungės rajone esančio Šiemulių kaimo gyventojai apstulbo. Kryžkelėje vietoj stovėjusio kryžiaus plevėsuoja Žemaitijos vėliava, o pats kryžius dingo. Žmonės suskubo skambinti policijai bei vietos seniūnei. Šią vaizdas šokiravo.
„Buvo pasiruoštos ir kažkokios priemonės. Mato, yra ir nupjautas vamzdis, ir turėjo būti surastas kitas vamzdis, ir vėliava netgi tokia nedidelė, ją ne bet kur rasi. Tai buvo ruošiamasi, buvo tas elgesys apgalvotas. Bet ką tas žmogus norėjo pasakyti?“, – sako seniūnė Daivutė Petrauskienė.
Kaimo gyventojai taip pat spėlioja, kam galėjo užkliūti kryžius. Jį čia pastatė šauliai pokario partizanų ir tremtinių atminimui. Apylinkėse stovi ir dar trys tokie pat. Tad žmonės suka galvas – ar taip vandalas išniekino už Lietuvos nepriklausomybę kovojusių partizanų paminklą, ar kryžius nupjautas kaip religinis simbolis.
„Nereikia, kad kryžius užkliūtų, nereikia. Į ką tiki, į tą, bet tokių dalykų, kad užkliūtų, nereikia. Taip, esu gimus, augus šitam kaime. Aš pati statau kryžius.“
„Matyt, labai protingi žmonės čia turėjo taip padaryti, kad pakeisti kažką tai. Nei nuo manęs priklausė, kad tas kryžius čia yra, nei aš jį pastačiau, bet paprasčiausiai, jeigu pastatė kažkam, kažkokia garbė turėjo būti suteikta. O kad kažkas tai gal, sakyčiau, savo protą rodo, daro savaip.“
O štai politologai aiškina, esą pastaraisiais metais mūsų krašto žmonės vis labiau užsikrečia radikalizmo idėjomis. Esą dėl įsigalėjančio globalizmo lietuviai ar siauresne prasme –žemaičiai, ima ieškoti savo identiteto. Todėl kartais griebiasi ir tokių radikalių priemonių, kaip kryžių naikinimas, taip neva pabrėždami pagoniškas šaknis.
„Jie pradeda bandyti ieškoti priemonių atsilaikyti prieš globalėjimą, prieš net didėjančią socialinę atskirtį ir ieško tokių būdų, kaip išreikšti savo emocijas, ir dažniausiai, pripažinkim, raštingumo politinio dažnu atveju trūksta ir išreiškiama taip, kaip mokama, tai būtent – pasitelkiant radikalias priemones“, – pasakoja Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė.
Tokią teoriją patvirtina ir policijos suvestinės. Krikščioniški simboliai Žemaitijoje nukenčia jau ne pirmą kartą.
„Kretingos rajone jau yra buvę porą atvejų praėjusiais metais, dar anksčiau, kai iš pakėlėse stovinčių koplytstulpių buvo pavogtos šventųjų skulptūros“, – teigia Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.
Tiesa, dažnai radikalai tik oficialiai prisistato kokios tai etninės grupės gelbėtojais ar puoselėtojais. Realiai žemaitiška simbolika prisidengę asmenys internete platina proputinišką arba antivakarietišką propagandą, kuri dažnai kuriam Rusijos trolių fabrikuose. O karantino ir saviizoliacijos išvarginti ar sugebėjimo protauti neišvystę tautiečiai greit užkimba ant žmonių sąmone manipuliuoti siekiančių propagandinių lozungų.
„Visos karantino sąlygos buvusios, viruso sukeltos neigiamos psichologinės pasekmės, jos būtent dabar rudenį, plačiausia ir pradeda lietis. Kai žmonės tiesiog ieško ant ko išlieti tą negatyvą susikaupusį“, – kalbėjo G. Burbulytė.
Dėl Plungės rajone nupjauto kryžiaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Vandalams už atmintinos vietos išniekinimą gresia iki vienerių metų belangės. Jei pareigūnai išsiaiškins, jog kryžių nusikaltėliai nupjovė dėl nacionalinių ar religinių motyvų, vandalams gali tekti atsėdėti ir tris metus kalėjime.
