Nors to bijojo ir mergina, ir jos mama, dabar šiuo sprendimu jos yra patenkintos, nes Aušrinė pagaliau sustiprėjo tiek, kad gali atsistoti ant kojų pati.
Praėjusių metų rugpjūčio 6-osios pavakarę kaunietė Aušrinė (20) kartu su drauge Pervalkoje, kur ji dirbo tą vasarą, traukė prie jūros. Tačiau ši kelionė greitai pasibaigė, kai merginą perėjoje partrenkė jos bendraamžio vairuojamas automobilis.
Smūgio būta tokio stipraus, kad merginą jis nubloškė net 32 metrus. Įvykį matę aplinkiniai manė, kad merginos gyvybė užges dar nelaimės vietoje, o gydytojai artimiesiems patarė atsisveikinti su jaunute mergina.
Nors medikai tikėjosi blogiausio, Aušrinė pasirodė esanti tikra kovotoja. Per šiuos metus jai teko iškęsti daugybę skausmų, negyjančių žaizdų ir operacijų, o birželio mėnesį vieną, bene skaudžiausią iš visų – labiau kaulų infekcijos paveiktą koją gydytojai nusprendė amputuoti.
„Iš tikrųjų tai buvo labai skaudi tema tiek jai, tiek mums visiems. Bet praėjus keliems mėnesiams galiu pasakyti, kad tai buvo geras sprendimas, nes Aušrinės sveikata ėmė taisytis. Žinoma, su tuo susitaikyti buvo labai sunku, nes pagimdai ir augini sveiką vaiką, o čia staiga kaip iš giedro dangaus... Šis sprendimas buvo labai sunkus, reikėjo psichologų pagalbos ir Aušrinei, ir man, bet po tos operacijos ji labai greitai pradėjo taisytis“, – pasakoja merginos mama Eglė.
Kitoje kojoje – naujas lūžis
Kitoje Aušrinės kojoje nėra nervo. Neseniai mergina beveik 3 mėnesius praleido ligoninėje, kur jai nuo kojos buvo pašalintos metalinės konstrukcijos. Deja, kaulas buvo toks trapus ir pažeidžiamas, kad Aušrinei tiesiog gulint lovoje lūžo.
„Kaip sakė Aušrinė, ji gulėjo ir tiesiog išgirdo pokštelėjimą. Dabar į to kaulo vidų suvedė geležinį strypą, nes sakė, kad kol kas kitaip kaulai nesilaikytų – jie prarado savo elastingumą, gyvybingumą ir savarankiškai kol kas jie nesuaugs. Kai pavyks sustiprinti organizmą, tą strypą išims, jei kaulas sugis, nors dabar išeinant Aušrinei iš ligoninės darė rentgeną ir matė, kad jis kol kas negyja.
Šitą koją jai dabar skauda labiau nei tą amputuotą. Bet aš labai džiaugiuosi, kad ji pradeda po truputį vaikščioti, kad ir sunkiai, bet po truputį. Čia didžiausias mūsų pasiekimas“, – šypsosi merginos mama.
Kasdien – po mažą džiaugsmą
„Kiekvienas pasiekimas yra su dideliu džiaugsmu, ašaromis ir viskuo kitu. Ji iš pradžių džiaugėsi, kad nuėjo į tualetą, kad atsistojo, kad padarė žingsnį, kad ją moko atsistoti be ramentų ar vaikštynės, nes to negalėjo anksčiau. Dabar visi džiaugsmai yra tokie, apie kuriuos anksčiau nebūtume pagalvoję ir kokia dovana yra tai, kad esame sveiki“, – šypsosi Eglė.
Vieną dieną mama stebėjo, kaip dukra nešėsi arbatą. Pasidariusi puodelį arbatos Aušrinė negalėjo jo nešti įprastai pasiėmusi į ranką, nes jai reikia laikytis už vaikštynės. Tad iš pradžių ji puodelį pasistatė ant vienos spintelės, šiek tiek paėjo, perkėlė arbatą ant kitos spintelės, paėjo, perkėlė ant stalo, o tada jau atsisėdo ir išgėrė.
„Man toks veiksmas kelia didelį džiaugsmą, nes ilgą laiką ji nieko negalėjo padaryti pati“, – šypsosi merginos mama.
Dar vienas iššūkis, kuris laukia Aušrinės – grįžimas į mokslus. Kadangi studijos vyks nuotoliniu būdu, mergina ir vėl bandys tapti slauge. Eglė sako, kad merginai tai padės ir linksmiau praleisti laiką, kai ji pati dirba. Gydytojai taip pat pritarė šiai minčiai, nes geriau mokytis ir susipažinti su naujais žmonėmis nei gulėti lovoje ir laukti kažko įvykstant.
„Aušrinei labai svarbu, kad ją priimtų tokią, kokia ji yra. Džiaugiuosi dėl to, kad dabar jai pradėjo gerėti, ji stiprėja, nes anksčiau atrodė, kad laukia tik kažkokia juoduma“, – sako Eglė.
Antras gimtadienis
Rugpjūčio 6-ąją dieną Aušrinė namuose surengė savo kito gimtadienio šventė, nes tą dieną tik stebuklo dėka išliko gyva. Eglė šypteli, kad šventė buvo kukli, tačiau atėjo keli draugai, o tarp jų ir mergina, kuri kartu su Aušrine ėjo per perėją, kai įvyko avarija.
„Aš labai džiaugiuosi, kad Aušrinė užsinorėjo šios šventės, nes ilgą laiką ji nieko nebenorėjo. Matau, kad viskas dabar gerėja, tačiau prieš akis dar ilgas, sunkus ir kitoks kelias laukia“, – sako moteris.
Praėjus kelioms dienoms po avarijos metinių sukakties įvyko ir teismas, kurio metu buvo paskelbtas galutinis nuosprendis.
Galutinis sprendimas
Avariją sukėlęs vaikinas privalės atlyginti padarytą 28 000 eurų neturtinę žalą ir padengti nukentėjusiosios ir jos mamos advokatų išlaidas, siekiančias apie 5000 eurų. Dar 5000 eurų neturtinės žalos priteista ir merginos mamai.
Pasak Eglės, tokia suma atrodo juokinga, žiūrint prarastos sveikatos tiek Aušrinės, tiek jos, gyvybingumo, jaunystės, judrumo, prabėgusių labai sunkių metų, darbingumo, laiko prasme ir sugadinto dukros gyvenimo.
„Aušrinę partrenkęs vaikinas iki šiol visiškai nieko nepasakė, nepaklausė apie ją. Bet šią savaitę pastebėjome, kad jis į Aušrinės sąskaitą pervedė 200 eurų. Labai stebėjomės tuo. Aišku, tai padarė pagal teismo nuosprendį. Mes abi su Aušrine sėdėjome ir sakėme wow. Iš dalies tai gražus gestas.
Dėl teismo nuosprendžio, tai už tuos pinigus Aušrinei buvusio gyvenimo nesugrąžinsime ir esamo nepagerinsime. Tas vaikinas irgi yra Aušrinės bendraamžis, tai lygiai, kaip Aušrinė neturi jokio turto, taip ir jis neturi. Šitai suprantu, bet noras padėti ir dirbti, suprasti ir pasiūlyti pagalbą – turėtų būti ne pagal teismo nuosprendį, o iš supratimo ir atsakomybės“, – sako Eglė.
Tokios pinigų sumos Aušrinės viso gyvenimo gydymui neužteks. Nors pirmąjį protezą jai suteikė ligonių kasos, kitus reikės įsigyti ir prisidėti pačiai. Vieno protezo neužtenka viskam realizuoti, moterys domėjosi, kad žmonės dažniausiai turi po 3–4 protezus, skirtingų funkcijų. Vienas protezas kainuoja nuo 10 iki 35 tūkst. ir susidėvi per 3 metus.
„Žmogaus vidutinį gyvenimo trukmė 75–80 metų. Galime paskaičiuoti, kiek tai gali kainuoti imant vidutinį protezą. Kad ji galėtų eiti, judėti ir gyventi laisvai. Kai tai išgirdau, pasirodė, kad dabar visą gyvenimą ir turėsime dirbti tik ant kojos protezų, o Aušrinė dar jauna – turi daug norų ir svajonių. Tikimės, kad dar ir draudimas padės“, – sako moteris.
Taip pat merginai gavus kojos protezą, jai reikia ir naujų batų, nes dabar jai tinka tik 2–3 dydžiais didesni batai nei anksčiau. Aušrinei reikia ir naujų drabužių, nes protezas netelpa į senus. O kur dar įvairūs papildai, įvairios kasdienės priemonės, priemonės stiprinti imunitetą ir kiti vaistai, o su mergina kasdien dirba taip pat ir kineziterapeutė, ir psichologė.
Aušrinės dar laukia dvi paskirtos operacijos, o kiek jų dar reikės ateityje – niekas nežino.
Visą Aušrinės istoriją galite pamatyti čia.
Norintys padėti Aušrinei sveikti ir gauti visas reikiamas priemones gali pasinaudoti šiais būdais: PayPal: [email protected]. Pervesdami paramą į sąskaitą VšĮ “Išgyvenau” Įmonės kodas 304780419 Swedbank sąskaitos numeris LT547300010154552773 arba mob. tel. SMS žinute Nr. 1670 Tekstas: Herojus2 – auka 2eur. Herojus5 – auka 5 eur.
