Didžiausias iššūkis – Rusijos naftos produktų ignoravimas. Jei Europa norės gyventi be rusiškų dujų, gali tekti pristabdyti kovą su klimato kaita, deginti daugiau anglies, plačiau naudoti branduolinius reaktorius.
Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Bendrovė „Metalo prekyba“ Lietuvoje veikia jau kelis dešimtmečius ir prekiauja statybiniu metalu, lakštais, vinimis, vielomis, tinklais.
Verslo savininkas Jurgis Čepulis pasakoja, kiek per mėnesį pabrango metalo gaminiai. Anksčiau apie 60-70 procentų viso metalo keliavo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Dabar dėl įsiplieskusio karo verslas nuo Rusijos, Baltarusijos nusisuko.
„Tie santykiai rutuliojosi apie 20-30 metų. Dabar viskas sustojo, nutrūko, kontraktai yra nutraukti“, – teigė „Metalo prekyba“ generalinis direktorius Jurgis Čepulis.
Europos metalo gaminių pardavėjai šiuo metu yra užsipirkę metalo į priekį, tačiau atsargos senka. Ateityje reikės dažniau dairytis į alternatyvius tiekėjus.
„Jų kaina, Europos metalo, Europos metalo apie 30, 40 procentų yra brangesnė, tai galima pirkti, ir mes dabar perkame. 1 uncijos paladžio luitelis, tai jo vertė šiai sekundei yra 3200 eurų“, – tikino J. Čepulis.
Rusija stambi tauriųjų metalų pardavėja. Pasauliui tiekia 40 procentų viso paladžio, metalo, kuris brangesnis už auksą. Senajam žemynui čia taip pat teks ieškoti alternatyvų.
„Yra tokiose šalyse kaip Amerika, Australija, Pietų Afrikos Respublika, Kanada, dideli telkiniai“, – teigė „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.
Eurostato duomenimis, Europos Sąjunga pernai iš Rusijos importavo prekių už beveik 160 milijardų eurų. Rusija kartu su Baltarusija į Europą eksportuodavo ne tik metalą, bet ir kviečius, trąšas. Anot ekonomistų, įsigaliojus sankcijoms, Vakarai nesunkiai galės surasti tų pačių išteklių iš kitur.
„Pati Europa užsiaugina daugiau kviečių nei suvartoja, juos dar eksportuoja, tai čia nėra problemos. Lygiai taip pat su tokiais metalais – nikelis, paladis. Jų panaudojimas yra specifinis, nei trumpuoju, nei ilguoju laikotarpiu nesukuria kažkokios įtampos ar problemos Europai, išskyrus, kad už jį reikės susimokėti daugiau“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Savo investicijas Rusijoje ir Baltarusijoje ramia sąžine aukoja ir didžiausi pasaulio prekės ženklai.
„Vyksta evakuacija Vakarų įmonių iš Rusijos. Pradedant „Apple“ baigiant „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“ grupė, „Toyota“ paskelbė išeinanti iš Rusijos, daugelis kitų įmonių, tarkim „Nike“, „H&M“ taip pat“, – teigė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Be Rusijos jos galės išgyventi. Nuostoliai yra milžiniški, vienareikšmiškai, bet situacija yra tokia rimta, sakyčiau, beprecedentė, kad įmonės tikrai ryžtasi nurašyti milžiniškas investicijas, kurias atliko, bet neprisidėti prie šalies agresorės“, – tikino Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Vienintelis dalykas, kurio Europa negali gauti kitur – energetiniai ištekliai, dujos. Apie 40 procentų dujų Europa anksčiau pirkdavo iš Rusijos.
„Tų alternatyvų yra, tačiau jų nėra pakankama. Galima šiek tiek kompensuoti suskystintomis gamtinėmis dujomis iš JAV, iš Norvegijos, bet pati Europa neturi pakankamai suskystintų gamtinių dujų terminalų, čia trumpuoju laikotarpiu negali išspręsti šitos problemos“, – teigė N. Mačiulis.
Tam, kad kitą žiemą Europa nesušaltų be Rusijos išteklių, senojo žemyno valstybės turi rinktis: arba laikinai nusigręžti nuo savo „žaliojo kurso“, kovos su klimato kaita ir daugiau naudoti anglimi kūrenamų ar branduolinių jėgainių, arba apriboti savo pramonės veiklą.
„Kaip naudoti aplinką teršiančią, kaip bebūtų sunku, gaila, bet kad apsirūpintume šiluma, energetika, tą reikės daryti, arba turės būti ribojami energijos šaltiniai pramonėje. Tai reiškia, kad mažės gamyba, mažės konkurencingumas“, – aiškino pramonės konfederacijos prezidentas Arūnas Laurinaitis.
Sunkius sprendimus Europai gali tekti priiminėti ne vienerius metus.
„Sukurti energetinę nepriklausomybę reikia bent penkmečio tam, kad būtų pastatyta pakankamai suskystintų gamtinių dujų terminalų, kad būtų perdėliojami energetikos srautai, jungtys, daugiau išvystyta atsinaujinančios energetikos objektų“, – teigė N. Mačiulis.
„Mes turėsime visgi sunkią žiemą, bet po kelių metų, tai atsipirks šitie dalykai ir mes turėsime ir pigesnę energetiką, ir geopolitiškai saugesnę. Realiai labai blogesnė situacija negu šią žiemą vargu, ar gali būti“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Jau dabar ekonomistai Rusijos naftą vadina karšta bulve, kurios niekas nenori liesti. Mat kovo mėnesį Rusijai kol kas pavyko išsiūlyti beveik trečdalį visos savo naftos.
Visą reportažą savo akimis pamatykite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
