„Vieta – ypatinga, ji yra Lietuvos pakraštyje, visai šalia Lenkijos sienos. Mes esame Kalvarijos savivaldybėje, Šešupės senslėnyje“, – sako botanikas Arūnas Balsevičius.
Po ilgų paieškų specialistai Lietuvos pietuose, kone pasienyje, surado itin retą augalą. Nors manė, kad po melioracijos jis išnyko, paaiškėjo, kad šis įsikūrė kalvos šlaite.
„Čia auga puošnusis gvazdikas, jis tikrai puošnus ir jo pavadinimas atitinka jo grožį tai yra vienatinė vieta Lietuvoje, kur šis gvazdikas auga, čia jo populiacija nėra didelė, iki 10 augalų kasmet pražysta“, – teigia A. Balsevičius.
Botanikai kasmet rengia ekspedicijas ir nukeliauja šimtus kilometrų, tikrina ne tik žinomas augavietes, bet ir žvalgo apylinkes. Ir šį kartą į tokią ekspediciją išsiruošę Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo darbuotojai maloniai nustebo pakelėje javų, lauko pakraštyje, išvydę retą piktžolę.
„Dirvinė raugė, tai sena archaiška piktžolė. Kai labai suintensyvėjo žemės ūkis, šis augalas išnyko iš pasėlių“, – tikina botanikas.
Botanikai šmaikštauja, kad kartais į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktus augalus suranda prispirti gamtinių reikalų.
„Dažniausiai botanikai tuos atradimus padaro pritūpdami ilgesniam laikui. Pravieniškių miške radome pelkinę raistenę, kurios nuo 1956 m. niekas Lietuvoje nerado, ji buvo Lietuvos Raudoniosios knygos nulinėje kategorijoje ir laikyta kaip išnykusi“, – pasakoja botanikas Kęstutis Obelevičius.
Deja, kartais tenka ir skaudžiai nusivilti, kai vietoje unikalių augalų, pamato tik išraustas duobutes. Gražiai žydinčias gėles, ypač laukines lietuviškąsias orchidėjas, žmonės tempia iš gamtos, net nesuvokdami, kad darželiuose šios ilgai neišgyvena. O Lietuvos flora praranda unikalias rūšis.
„Važiavome į Kėdainių rajoną, ten toks buvęs karjeras, kur augo šimtai gegužraibių, ir radome gal 3 egzempliorius iš tų šimtų, o tie visi šimtai, kur turėjo būti gegužraibės, tai gražios duobutės buvo“, – sako K. Obelevičius.
Botanikai nerimauja, kad taip nenutiktų ir su įspūdingu puošniuoju gvazdiku – tad tikslios jo vietos net neviešina.
„Jis labai dekoratyvus ir ta dekoratyvinė vertė kelia grėsmę jam pačiam. Tai rimta gamtosauginė problema, nes ši vieta nėra saugoma, čia ir medžiotojų bokštelis yra, ir ši augavietė gali būti lengvai pažeidžiama, sunaikinta“, – tikina botanikas Arūnas Balsevičius.
Specialistai sako, kad retų ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų apsaugos vis dar trūksta.
„Visi tarsi saugo miškus, kad nieko nekirstų, o apie pievas nekalba, o būtent pievų augalai jų niekas nesaugo – ūkininkai aria, sėja rapsą ir jiems vienodai rodo, ar ten yra tų retųjų augalų, ar ne“, – sako K. Obelevičius.
Aplinkos ministerija atkerta, įstatymo raidė griežta, bet reikia derinti ūkinę veiklą ir rūšių apsaugą bei įvertinti žalą.
„Negalima uždrausti visose teritorijose nevykdyti jokios ūkinės veiklos, tai reikia vertinti, ar ta rūšis paplitusi vienoje vietoje, ar 50 vietų ir atlikus vertinimą nustatyti tam tikrus griežtus apribojimus“, – pabrėžia aplinkos ministerijos patarėja Laura Janulaitienė.
Esą prireikus net išperka tam tikrus plotus iš žmonių, kad apsaugotų unikalias augimvietes, stato informacinius stendus ar augavietes aptveria. Deja, tai nuo vandalų neapsaugo.
„Nepastatysime prie kiekvieno augalo aplinkosaugininko, gali būti ir augalai aptveriami su informaciniais ženklais, kad tai mūsų turtas, bet nuo vandalizmo atvejų neapsaugosime, turime ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą“, – sako L. Janulaitienė.
Kai kurias į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas retas augalų rūšis specialistai augina ir Botanikos sode Kaune. To reikalauja Europos sąjungos direktyvos, kad išnykus augalui gamtoje, būtų galima paimti jo atžalas ir atsodinti.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
