Šiaulietės Linos kiekviena diena jau apie 20 metų prasideda nusistovėjusia rutina – atsikėlusi 6 valandą ryte ji bent porą valandų praleidžia sode. Moteris juokauja, kad tokia veikla jai yra vietoje rytinės mankštos.
Be to, sodo priežiūros ji nevadina rūpesčių pilna veikla ar darbu. Anaiptol, tai – Linos pomėgis, kuris leidžia jai ne tik turiningai praleisti laiką, tačiau ir padeda atsipalaiduoti.
Širdžiai mielas pomėgis
Pasiteiravus Linos, kaip į jos gyvenimą užklydo sodininkystės pomėgis, pašnekovė sako, kad tokia veikla į gyvenimą atėjo kartu su dukros gimimu.
„Trumpai sakant, aš apskritai esu kaime gimusi, augusi ir visą gyvenimą gyvenus, tačiau gimus dukrai buvo toks niuansas – teko rinktis, ar likti gyventi kaime, ar keltis į miestą. Tada ir nusprendžiau, kad kaime yra daugiau laisvės, gera energija, daug gražesnė gamta, tad taip ir pasilikau. Bėgant metams užaugo ir sodas, o dabar jau kiekvieną rytą yra įprotis praleisti sode bent kelias valandas“, – pasakoja ji.
Sklype, kurio plotas yra ne toks ir mažas, net 30 arų, Lina dažniausiai darbuojasi viena. Praleisdama kiekvieną rytą bent kelias valandas sode, sodininkė pasirūpina kiekvienu kampeliu, užtikrina, kad kiekvienas augalas turėtų pakankamai drėgmės.
„Šiemet augalams yra nedėkinga gamta, kadangi labai sausa, tad prie visų darbų prisideda dar ir laistymas. Visgi, kai sklypas didelis, viso nepaliesi, kad ir kaip bebūtų“, – priduria.
Sklype, kuriame karaliauja namų karalius katinas Fargo ir dvi šunytės karalaitės – Arka bei Rubė, auga patys įvairiausi augalai. Lina juokauja, kad kiek jų yra iš viso, ji nebeskaičiuoja, kadangi vien rožių ir bijūnų krūmų yra bent po 30.
„Auga ir krūmai, ir įvairūs spygliuočiai, gėlės. Pavasarį pirmieji pražįsta krokai, vėliau lenda įvairiausios tulpės, narcizai, o kai tulpės į pabaigą – pražįsta ir ankstyvieji bijūnai. Sode viskas auga palaipsniui. Dėl vaizdo sodinu ir jurginus, taip pat turiu nemažai ir žolinių augalų, spygliuočių, kurie yra karpomi, formuojami“, – pasakoja nusišypsodama.
Įdomu tai, kad pusė visų Linos augalų yra išgelbėti, atgaivinti. Moteris pasakoja, kad prieš tai pirkdavo naujus augalus, kurie lengvai prigydavo, tačiau dabar, kaip sako ji pati, tapo nuobodu, todėl kur kas įdomiau yra rūpintis ir sodinti tik tuos krūmus ar gėlės, kurie yra niekam nebereikalingi:
„Vieni globoja paliktus gyvūnėlius, o aš – augalus.“
L. Pulokaitė šypsosi, kad atgaivinti galima kiekvieną augalą, kadangi, kad ir kokie jie būtų paliegę ar sergantys, tačiau tinkamais jais pasirūpinus: apkarpius, nupurškus ir patręšus, jie po kurio laiko ima ir atgyja.
„Žinoma, kartais po žiemos kai kurie nušąla, nes, matyt, prasta įsitvirtina šaknys, tačiau didžioji dauguma augalų puikiai prigyja. Aišku, nereikia tikėtis, kad pasodinus rudenį, jie puikiai augs jau pavasarį, ne – taip gali nebent tik raganės atsigauti, o pažeistam krūmui reikia daugiau laiko. Prireiks 2-3 metų, tačiau atsigaus“, – paaiškina.
Linos sėkmės paslaptys
Paklausta, ką tuomet reikėtų žinoti apie augalų gaivinimą, šiaulietė sako, kad pats svarbiausias dalykas yra tinkamas jų paruošimas. Pirmiausiai, pasak Linos, būtina pasirūpinti augalo šaknimis.
„Svarbiausia – šaknys. Jeigu augalo viršutinė dalis yra kiek padžiūvusi, nieko tokio, ją bus galima apkirpti, tačiau šaknys yra pačios svarbiausios. Pasirūpinus jomis tuomet reikėtų paruošti tinkamai gruntą pagal tai, kas tinka augalui ir sodinti. Be to, labai svarbu žinoti, kad perlieti tokių augalų negalima, nes kitaip ims pūti šaknys. Drėgmė turi būti atitinkama pagal kiekvieno augalo savybes“, – dalinasi patarimu sodininkė.
Be to, ypatingą dėmesį L. Pulokaitė skiria sąžiningam ir itin kruopščiam augalų pasodinimui. Ji sako, kad nekokybiškai pasodinus bet kokį augalą yra net 50 proc. tikimybė, kad šio netrukus neliks:
„Iš vazono sodinti galima nuo pat ankstyvo pavasario iki rudens šalnų. Tokiems augalams nieko nenutiks, žinoma, reikės tik palieti. Tačiau, jeigu sodinsime iš grunto į gruntą, tuomet vasaros laikotarpiu – nuo birželio vidurio iki rugpjūčio vidurio – to daryti nepatarčiau, nes įprastai būna labai sausa, šaknys – mažos, pažeistos.
Esant didelėms šaknims, visuomet geriau sodinti rudenį, nes tuomet sugers geriau drėgmę. Beje, taip pat svarbu sodinant, kad šaknys nebūtų užsilenkusios. Jeigu taip yra, reikia jas apkirpti, padraskyti. Taip pat vos tik pasodinus negalima tręšti, tik po kurio laiko. Nuo trąšų augalai taip pat gali smarkiai nukentėti.“
Tačiau sodinant likimo valiai paliktus augalus yra svarbios ne tik žinios, bet ir emocija. Lina nusišypso, kad įsigijus tokį augalą svarbu suprasti, kad dabar teks jį slaugyti, prižiūrėti, kad neužpultų jokie amarai.
„Tokiai veiklai reikia labai pasiryžti, nes augalai atsigaus gal tik per du arba tris metus. Tam reikės nemažai laiko“, – dar kartą primena ji.
