Smaragdinėmis uogomis gausiai apkibusią šaką pakėlusi Vytauto Didžiojo Universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotoja Laima Česonienė sako, kad aktinidijų derlius šiemet rekordinis.
Aromatingos margalapių aktinidijų uogos – tikra vitamino C bomba. Jos sukaupia ir gausybę kitų naudingų medžiagų, stabdančių net piktybinių ląstelių dauginimąsi.
„Šimtus biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminas C, be konkurencijos – kadangi trys margalapės aktinidijos uogos, vidutinio dydžio – tai žmogaus dienos vitamino C norma. Nekalbant apie tai, kad yra ir chlorofilai, nes uogos nepraranda žalios spalvos, ją išsaugot galima ir gaminiuose“, – sako VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja Laima Česonienė.
Tiesa, aktinidijos gali sukelti ir alergiją, tad smaližiauti jomis reikia itin atsargiai, ypač mažiems vaikams. O ir padauginti nederėtų, mat gali suveikti kaip vidurius laisvinantieji.
„Gali veikti ir žmogaus organizmą, kiekvienam kitaip, bet truputėlį laisvina, tai kad per daug neprisivalgyt sunokusių uogų, reikia tai turėt galvoje“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos dėstytoja Aurelija Paulauskienė.
Retų sodo augalų kolekcininkas iš pakaunės Jonas Matelis jau 30 metų augina ir daugina aktinidijas. Jis labiau mėgsta smailialapes aktinidijas. Uogų dydis yra kaip pusė kivio ir sunokę nekrenta.
„Ji kabo iki pat šalnų ir svoris jos visai kitas, ji sveria 10-15 gramų, o margalapė sveria 3–5 gramus ir jos derlingumas didesnis negu margalapės. Auga jos labai vešliai, bet turi turi savų kaprizų, kartais nuo šalnų gali nukentėti“, – teigia retų sodo augalų kolekcininkas Jonas Matelis.
Tad dabar sodininkas sako įsigijęs kininę aktinidiją, kuri esą ištveria didelį šaltį :
„Jinai 25 laipsnius pakenčia, taip kad jinai Lietuvoje pilnai gali augti, tuo labiau, kad ir klimatas šiltėja. Jos vaisiai bus kaip kivi, reikės nusilupti odelę.“
O aktinidijas sodininkai pradėjo auginti kaip dekoratyvų augalą – jos vijoklinės tarsi lianos, o per dieną pavasarį ūgteli ir penkiolika centimetrų, tad norint gražaus krūmo reikia karpyti. Jomis apsodina tvoras, namų sienas ar kuria pavėsį teikiančias arkas.
„Aktinidija iš esmės yra ekologiškas augalas: jokių ligų, jokių kenkėjų. Esam radę per visą tą laiką ant vienos šakutės amarų, bet ir jų greitai neliko, net paukščiai nelesa uogų“, – kalbėjo L. Česonienė.
Tik štai sodinti aktinidijų plantacijų Lietuvos ūkininkai neskuba, jos bijo pavasarinių šalnų. O kad derėtų reikia turėti ir moteriškų, ir vyriškų augalų.
„Kol ji subręsta ir duoda pilną derlių praeina daug laiko – tai ūkininkai turbūt skaičiuoja, kad užauginti gerą derlių reiktų 10 metų, tai ta investicija yra į tolimą ateitį“, – sako A. Paulauskienė.
Nors pramonininkai, ypač saldumynų gamintojai, aktinidijų labai laukia, iš jų gamina skanėstus – džiovina šaltyje ir aplieja šokoladu. O štai žmonės iš jų verda uogienes, trina su cukrumi, šaldo.
„Šaldymas išlaiko ir tą ypatingai didelį vitamino C kiekį, tikrai nesumažėja, galima laikyti iki kito derliaus ir sėkmingai naudoti kaip vitaminus žiemą“, – pasakoja A. Paulauskienė.
Botanikos sode auga beveik pusšimtis smailialapių ir margalapių aktinidijų veislių. Keturios išvestos lietuvių selekcininkų. Dabar mokslininkai kaip tik tyrinėja dar vieną pretendentę ir gal greitai naujokę jau oficialiai registruos.
