TV3 žinių „Dienos komentare“ epidemiologė įvardijo pirmuosius simptomus, paaiškino visą ligos eigą ir plitimo būdus.
Ar reikia sunerimti dėl beždžionių raupų?
Praėjo COVID ir galvojome, kad atėjo ramus laikotarpis, tačiau reikia suprasti, jog bet kokios šeimos virusai turi savybę, norą išgyventi. Reiškia, turi atsirasti naujos atmainos ir, kaip žinome, šiuo metu Europoje jau yra beveik 300 naujų (raupų – aut. past.) atvejų, kurie nėra susiję su kelionėmis į Afrikos valstybes, kurios yra įvardijamos kaip pandeminės respublikos.
Europoje tas virusas jau yra įvežtas, tačiau jis plinta nelabai greitai. Labai spartaus plitimo jis neturi, jei lygintume su COVID infekcija, bet jau beveik visos Europos šalys, išskyrus Baltijos šalis, virusą turi.
Mes kol kas dar neturime nei vieno atvejo, bet nesame izoliuoti nuo kelionių, nuo artimo bendravimo su žmonėmis ir, be abejonės, kažkuriuo laiku ir mes turėsime naują atvejį.
Ar greitai virusas bus atvežtas į Lietuvą?
Taip, kadangi atostogų metas, žmonės dalyvauja įvairiuose renginiuose tiek vykstančiuose ir Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Labai svarbi informacija yra žinoti, kaip plinta virusas – šiuo virusu galima užsikrėsti tiek per labai artimą kontaktą, tačiau artimas kontaktas – kalbėjimas, bendravimas turi būti ilgesnis, nepakanka 15 sekundžių.
Antras plitimo kelias – labai glaudus fizinis kontaktas. Būtent šiam labai glaudžiam fiziniam kontaktui yra priskiriamas lytinis kelias. Be abejo, ir hetero poros, ir homo poros turi didesnę grėsmę užsikrėsti, nes virusas plinta per biologinius organizmo skysčius.
Trečias kelias užsikrėsti yra nuo aplinkos daiktų, kurie yra užteršti beždžionių raupų virusu. Tai ir patalynė, ir rankšluosčiai, ir aplinkos daiktai, jei jie nėra valomi ar dezinfekuojami.
Ar gali užsikrėsti lėktuve?
Taip, jei tam žmogui, kuris sirgo, buvo atsiradęs bėrimas, kuris paprastai atsiranda per tris pirmas paras pasireiškus pirmiems simptomams. Pirmi simptomai yra tokie patys kaip peršalimo ligų – temperatūra, gali būti neaukšta, galvos skausmai, kaulų, raumenų skausmai, silpnumas, vangumas.
Per tris pirmas paras atsiranda bėrimas, kuris iš pradžių turi tam tikrą skaidrų skystį, vėliau ten atsiranda pūlingas skystis. Jei tos papulės sutrūkusios, įplyšta, žmogus gali pasėti tą virusą būtent ant aplinkos daiktų.
Tame tarpe ir lėktuve, ir jei kitas asmuo rankomis palies, beždžionių raupų virusu nenusiplovus rankų, nesilaikant tam tikrų asmens higienos reikalavimų, užsikrėtimas yra galimas.
Ar plinta šitas virusas oro lašeliniu būdu?
Taip, plinta, tačiau, kad virusas plistu oro lašeliniu būdu, tie žmonės turi artimai, ilgai bendrauti. Jie turėtų bendrauti 5–10 minučių.
Kas labiausiai pažeidžiami ir gali užsikrėsti?
Labiausiai gali užsikrėsti šeimos nariai, kurie bendrauja jau su užsikrėtusiu ir sergančiu šeimos nariu. Jei nesilaiko atstumo, kontaktinių asmenų reikalavimų, izoliacijos. Taip pat asmenys, kurie gali turėti sąlytį su bendra patalyne, bendrais rūbais, ligonio, sergančio daiktais.
Užsikrėtimas nuo gyvūnų taip pat nėra atmetamas, nes gyvūnai tai pat serga, tai yra gyvūnų liga. Užsikrėsti gali ir asmenys, kurie buvo išvykę, turėjo sąlytį su gyvūnais, kurie sirgo.
Taip pat ir asmenys, kurie dažnai keičia lytinius partnerius. Jie turi žymiai didesnę riziką užsikrėsti beždžionių raupais.
Kokio sudėtingumo tai liga?
Šita liga laikoma lengvesne liga. Žmogus serga 2–4 savaites, tai yra lengvos ligos periodas. Asmenys, priklausantys rizikos grupėms, pavyzdžiui, nėščios moterys, vaikai, asmenys iki 40 metų, turintys tam tikras onkologines ligas imunosupresinis atvejus – jie serga sunkiai.
Visa kita populiacija, netgi tie žmonės, kurie vyresni nei 40 metų, nes iki 1980 metų visi žmonės buvo skiepijami nuo raupų infekcijos, turi imunitetą. Kokį tai dar, dalinį likusį imunitetą. Dabartiniu metu tas ir stebima, kad serga jauni asmenys iki 40 metų.
<...> Tos papulės, kurios atsiranda, niežti, žmonės jas nukaso ir po nukasimo, gijimo metu, atsiranda randai. Tas bėrimas prasideda nuo veido, leidžiasi žemyn ant delnų, pėdų, kūno, bet kai randai lieka ant veido, dažnai dėl estetikos tenka įsikišti ir chirurgams.
Visą pokalbį išgirskite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
