Štai vienas Tauragės rajono gyventojas Eigirdas darbuojasi savo šeimos pienininkystės ūkyje su maždaug 140 galvijų. Savo kasdienybe vaikinas dalijasi specialiai tam susikūręs YouTube kanalą.
Tačiau vaikinas pasigenda iš valdžios dialogo, sako, kad žemės ūkio ministras su ūkininkais nesikalba.
„Pirmiausia, tai problema yra ta, kad dabartinis žemės ūkio ministras nėra nė biški susijęs su žemės ūkiu, jo išsilavinimas visiškai kitoks. Antra problema yra ta, kad jis nelabai ir kuria ryšius su ūkininkais, nors yra pastoviai kalbama, kad reikia bendradarbiaut su ūkininkais“, – sako ūkininkas Eimantas Eigirdas.
Jaunasis ūkininkas baiminasi dėl savo ūkio ateities.
„Šiai dienai, pieniniai ūkiai likviduojasi. Aš pats esu iš vakarų Lietuvos, ten yra jų daugiausiai, tai pastoviai galima pamatyt, kad net ir kaimynai, kurie visiškai šalia, parduoda visas karves, nes yra pastovus stresas“, – sako Eimantas.
O štai žemės ūkio taryba vienbalsiai sako, kad ministras Navickas turėtų trauktis iš posto.
„Mūsų žemės ūkio tarybos visi nariai labai norėtų kad ministras atsistatydintų“, – teigia Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė/
„Šitas ministras – tai yra Lietuvos nelaimė, atėjus į žemės ūkį“, – tikina Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.
Pieno gamintojų asociacijos prezidentas kaltina ministrą Navicką dėl nykstančios pienininkystė.
„Už praeitus metus – apie 11 tūkstančių karvių vėl sumažėjo, 4-5 tūkstančiai ūkininkų pasitraukė. Ką tai pasako? Kad ūkininkam neapsimoka, mes padarėm kaštų analizę ir šiemet darysim ES, matom, kad pieno ir mėsos gamyba nuostolinga. Reikia spręst šitus klausimus“, – tikina J. Vilionis.
Žemės ūkio taryba kaltina ministrą laiku nepateikus kaimo plėtros strateginio plano Europos komisijai, o ministras kaltę neigia, sako, kad planas laiku buvo pateiktas.
Tačiau, anot ūkininkų, didžiausia bėda net ne strateginio plano pateikimo data, o pats planas, kuris anot Žemės ūkio tarybos atstovų, buvo parengtas neįsiklausant į pačius ūkininkus.
„Pagal statistiką galim drąsiai pasakyt – 5 tūkstančiai kaimų išnyko. Liko pavadinimai ir tušti laukai. Kada matome tokią kaimo plėtros programą, kuri simboliškai aiškinama, kad tai yra paruošta šeimos ūkiui, kad nukreipta į mažą ūkį, tačiau mes mokam skaityt ir pagal šitą planą, kuris pateiktas nesuderintas su mumis, pamatysime, kad 7 metų bėgyje dar sumažės 5 tūkst. kaimų“, – sako D. Karalevičienė.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigia, kad kad ministerija nebuvo sudariusi darbo grupės, kuri rengtų planą, tačiau atskiros jo dalys buvo derinamos su kai kuriomis asociacijomis. Anot Juknevičiaus, ūkininkams sunku suprasti strateginio plano rengimo eigą ir pokyčius.
„Šitas dokumentas visuomenei pateiktas, ir mums, socialiniams partneriam pateiktas kaip dokumentas, jis didžiąją dalim parašytas lietuvių kalba, bet gal trečdalį rasit anglų kalba, randam ir portugalų, ir ispanų kalbą, ir vengrų“, – kalba R. Juknevičius.
O štai pats ministras sako, kad Žemės ūkio tarybos kaltinimai neturi aiškių pagrindų.
„Vertinti mane, kai visą griaunantį terminatorių, tai irgi, tikriausiai, ačiū, per daug garbės, norėtųsi konkrečiau, kas yra kuriose vietose žlugdoma, nes teiginių dėl teiginių negalių komentuot, nes dar kartą, tai kas buvo praeitais metais ir dabar, deja turinio neatsirado“, – sako K. Navickas.
Taip pat teigia, kad Europos komisijai pateiktas planas buvo derinamas su visomis žemės ūkio asociacijomis, tik buvo atsižvelgta ne į visus jų siūlymus.
„Planas buvo derinamas, pristatomas visiems be išimties, žinoma, kad ne į visus siūlymus buvo atsižvelgta, tikrai labai natūralu, kad ne į visus, ir čia tas neišvengiama, bet sprendimo apie kurį nežinotų žemės ūkio taryba tikrai nėra. Nėra nė vieno sprendimo, kuri būtume nutylėję, kad jie ne visiem patinka, čia faktas“, – tikina K. Navickas.
Paklaustas, kodėl, jo manymu, dalis ūkininkų ministrą kritikuoja ir ragina trauktis, šis atsako.
„Nesavas, neklauso kaip norėtų, ir pirmiausia tai nesavas“, – kalba K. Navickas.
Kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane numatyta, kaip paskirstyti daugiau negu 4 mlrd. Eur Europos paramos žemės ūkiui, taip pat ūkininkų įsipareigojimai.
Lietuvos planą EK turi suderinti ir patvirtinti iki 2022 metų pabaigos.
