Statistikos departamento duomenimis, per 2019 m. Lietuvos žemės ūkyje buvo sunaudota daugiau kaip 303 tūkst. tonų azoto, fosforo ir kalio trąšų (vien jo – 72 tūkst.).
Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė ir ūkininkė dr. Laura Masilionytė tuomet paaiškino, kad be mineralinių trąšos šiuolaikinis žemės ūkis neįsivaizduojamas.
Ji įsitikinusi: intensyviame ūkyje vienareikšmiškai neįmanoma apsieiti be mineralinių trąšų.
„Pakeisti jas organinėmis gana sudėtinga. Mums neužtektų vien tik organinių trąšų – jų kiekiai turėtų būti labai dideli. Aišku, mes galime perpus susimažinti derlius ir taip patenkinti poreikį. Bet apie konkurencingą Lietuvos ūkį ES tada jau nebėra ką kalbėti“, – apibendrino L. Masilionytė.
Kylančios trąšų kainos lemia maisto kainų augimą
„Lietuvos žemės ūkiui mineralinės trąšos tikrai yra svarbios, tai yra pagrindinė dedamoji gaunant tinkamą ir gerą derlių“, – naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Pasak jo, trąšų kaina pakilo visoje Europos Sąjungoje ir jis pirmiausia susijęs su energijos išteklių kainos didėjimu.
„Dujos yra pagrindinė medžiaga gaminant azotines trąšas. Dujų kaina, mes visi žinome, padidėjo ne procentais, o kartais ir tas nulemia bendrą kainų didėjimą visoje rinkoje“, – pasakojo ministras.
K. Navicko tikinimu, jis kartu su kitais Europos Sąjungos žemės ūkio ministrais kelia klausimą dėl augančių trąšų kainų, kurios tiesiogiai veikia ir augančias maisto kainas.
„Kainų stabilizavimo mechanizmus Europos Komisija turi. Mes prašome stebėti šią situaciją ir, pagal galimybes, įjungti rinkos stabilizavimo priemones, kad maisto kainos Europos piliečiams, tuo pačiu mums – Lietuvos piliečiams, būtų įperkamos ir įkandamos“, – teigė jis.
Baltarusiškos trąšos Lietuvai nėra tokios svarbios
Baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą pastaruoju metu tapo plačių politinių diskusijų klausimu. JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
Ministras ramino, kad nelikus baltarusiškų trąšų, Lietuva nepražūtų, kadangi mūsų šalis tręšimui naudoja ne vien kaimynų produkciją. K. Navickas paminėjo šiuo metu veiklos nevykdančią azoto trąšas gaminančią „Achemą“ ir importuojamas rusiškas trąšas.
„Čia labiausiai politiškai nuskambėjusios kalio trąšos mūsų balanse tiek daug nesudaro. Mūsų balanse pagrindinė yra azoto turinčių trąšų dalis“, – teigė ministras.
K. Navicko teigimu, sieti augančių maisto kainų su embargu baltarusiškoms trąšoms nereikėtų.
„Kaip minėjau, tai pasaulinė kaina, trąšos yra pasaulinėje rinkoje kotiruojama prekė“, – aiškino pašnekovas.
Ministras patikino, kad jei kitose šalyse trąšos bus pagamintos už mažesnę kainą, jos neabejotinai atsidurs Lietuvos rinkoje.
ES ir EBPO ragina mažinti trąšų naudojimą
Visgi ateityje trąšų naudojimas žemės ūkyje turėtų mažėti ir dėl tarptautinių organizacijų spaudimo ir rekomendacijų
Europos Sąjungos Žaliasis susitarimas numato iki 2030 metų 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje, 30 proc, sumažinti trąšų naudojimą.
Trąšos figūruoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktose rekomendacijose Lietuvai. Organizacija ragina Lietuvą mažinti išmetamo amoniako kiekį reguliuojant mineralinių trąšų naudojimą ir įgyvendinant gerą ūkininkavimo praktiką, pavyzdžiui, integruotą mėšlo tvarkymą.
EBPO taip pat rekomenduoja sumažinti azoto išskyrimą žemės ūkyje, nustatant trąšų naudojimo planavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimus, griežtesnius trąšų naudojimo apribojimus tikslinėse teritorijose, savanoriškus metodus, informuotumo didinimo iniciatyvas ir ūkininkų mokymą.
Apie reikalingumą griežčiau reguliuoti trąšas kalbėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Premjerės teigimu, mineralinės trąšos, vis dar gausiai naudojamos žemės ūkyje, turi destruktyvų poveikį Lietuvos vandens ištekliams ir Baltijos jūrai.
„Yra susidariusi paradoksali situacija, kai organinių trąšų naudojimas yra ribojimas, o mineralinių, kurios teršia aplinką kur kas labiau, ne“, – rugsėjį pristatant EBPO rekomendacijas Lietuvai kalbėjo I. Šimonytė.
Žemės ūkis be mineralinių trąšų – utopija
K. Navicko tikinimu, Lietuvos ūkininkai jau vykdo trąšų naudojimo šalies žemės ūkyje mažinimą.
„Daugeliu atveju tai vykdo, nes bendram gamybos balanse trąšų kaina yra tikrai yra ženkli dalis“, – sakė ministras.
Jis pripažino, kad alternatyvų, kuo pakeisti mineralines trąšas, Lietuvos žemės ūkis nelabai turi. Ministro teigimu, ūkiai, kurie laiko gyvulius, jų mėšlą panaudoja savo reikmėms, o didelių kiekių atliekamo gyvulių mėšlo, kurio užtektų padengti viso žemės ūkio poreikius, nėra.
„Aišku, yra priemonės, kurios bus taikomos nuo 2023 metų, tai augalų kaita, kuri numato priemones mažinti trąšų sunaudojimą, taip pat skaitmeninės technologijos.
Daugelį dalykų galima pakeisti, bet kad įvyktų revoliucija ir žemės ūkio produkciją galėtum užauginti be mineralinių trąšų, tai šiandien yra per ankstyvas klausimas, netgi utopinis sakyčiau. Dėl to kažkaip džiaugtis, kad pakilo trąšų kainos, tikrai nėra didelio pagrindo, net iš aplinkosauginės pusės“, – konstatavo žemės ūkio ministras.
„Tikslų tikrai nepasieksime per vieną dieną nukirtus mineralinių trąšų ar kitų sintetinių medžiagų naudojimą žemės ūkyje. Tokie dalykai nevyksta per vieną naktį. Tai ilgalaikis procesas“, – pridūrė jis.
Tai tik dalis pokalbio su K. Navicku laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
