Labiausiai Lietuvoje per metus brango daržovės. Daugiau nei dvigubai – beveik 127 proc. – brango bulvės, dvigubai per metus pabrango burokėliai, kirtį per kišenę pajuto ir kopūstų mėgėjai – ši daržovė taip pat brango beveik dvigubai. Apie 20 proc. per metus pabrango ir morkos, agurkai, svogūnai, česnakai, apie 10 proc. pabrango ir pomidorai. Atpigo tik rauginti kopūstai, bet gana nežymiai – kiek mažiau nei 2 proc.
Kainų šuolis buvo matomas ir kalbant apie duoną bei grūdų produktus. Apie 20 proc. brango tamsi, šviesi duona, batonas, keliais procentais brango ir makaronai, ryžiai, kvietiniai miltai.
Apie 20 proc. per metus pabrango ir pienas, kefyras, natūralus jogurtas, varškė. Kilo ir grietinės, fermentinio sūrio, sviesto kainos. Apie 10 proc. pabrango saulėgrąžų aliejus, apie 20 proc. – rapsų aliejus.
Apie 20 proc. brango druska ir negazuotas vanduo, apie 7 proc. pabrango natūralus medus plastikiniame indelyje.
Užauginame mažiau, nei mums reikia
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad veiksnių, lemiančių tokį kai kurių produktų kainų šuolį, yra įvairių.
„Tai lemia gamybos apimčių ir poreikio Europos Sąjungos rinkoje poreikio santykis. Su daržovėmis Lietuvoje turime tokią situaciją, kad jų pasigaminame mažiau, nei patys suvartojame.
Mes maždaug pusę kiekio įsivežame į Lietuvą. Natūralu, jeigu kitose Europos Sąjungos vidinėse rinkose poreikis padidėja arba sumažėja gamyba, tada kainos susvyruoja“, – naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo K. Navickas.
Augančias kainas, anot jo, lemia ir bendras energijos išteklių kainų didėjimas ir produktų persiskirstymai tiek vidaus, tiek išorės rinkose. Visgi ministras atkreipė dėmesį, kad kai kurios produktų grupės kaip tik atpigo, pavyzdžiui, mėsa.
Jautienos kumpis be kaulo atpigo beveik 8 proc., apie 6 proc. atpigo ir kiaulienos kumpis be kaulo, kiaulienos sprandinė – 8 proc., vištienos ketvirčiai – apie 5 proc., viščiukas ar viščiukas broileris – 6 proc.
Dalis mėsos produktų pabrango. Jautienos nugarinė pabrango apie 3 proc., kiaulienos kumpis su kaulu – apie 1 proc.
Kainų mažėjimas pastebimas kalbant apie kiaušinius. Narvuose laikomų vištų L kategorijos kiaušiniai atpigo 7 proc., o M kategorijos – 24 proc.
Pigo ir obuoliai. Kilogramas „Jonagold“ ir „Golden“ rūšies obuolių atpigo atitinkamai 20 ir 22 proc. Beveik 8 proc. per praėjusius metus atpigo cukrus.
Kai ko Vyriausybė paveikti negali
Kalbėdamas apie priemones, kurios leistų sumažinti augančias daržovių kainas, K. Navickas pabrėžė, kad ministerija lauko daržovių auginimą yra išsikėlusi kaip prioritetą.
„Skiriame daugiau pinigų, nei buvo iki šiol, šito tipo ūkių modernizavimui. Tokios krypties tikimės laikytis. Kai kuriuos dalykus mes galime padaryti, pavyzdžiui, modernizuojant ūkius ir tai bus vienas dalykas, kuris gali sumažinti kainas“, – aiškino K. Navickas.
Visgi, anot ministro, yra objektyvios priežastys, kurių nė viena vyriausybė nėra pajėgi paveikti.
„Tai yra infliacija, energijos išteklių kainų didėjimas ir trąšų kainų didėjimas. Trąšų kainų didėjimas šių metų derliams turės daug ženklesnė įtaką, nei prieš tai buvusiais metais“, – kalbėjo pašnekovas.
Lenkijos keliu neseks
Maisto produktų kainos stipriai išaugo ir kaimyninėje Lenkijoje. Šalies vyriausybė netruko imtis veiksmų.
Nuo vasario Lenkijos valdžia kyla į kovą su infliacija ir dabar galiojantį penkių procentų pridėtinės vertės mokestį maisto produktams naikina. Tiesa, laikinai, tik pusmečiui, ir tam dar reikės Europos Komisijos leidimo. Tačiau tai dar ne viskas.
Nuo sausio Lenkija mažina ir akcizą degalams. Pusmečiui buitiniams vartotojams ji naikina ir akcizą elektros energijai. Visas šias priemones Lenkijos valdžia vadina „antiinfliaciniu skydu“.
Lenkai žada nulinį pridėtinės vertės mokestį maistui, kai mūsų šalyje jis siekia net 21 proc.
„Matote, visi scenarijai yra įmanomi. Bet mūsų Vyriausybė PVM mažinimą arba PVM atsisakymo maisto produktams, kaip ir kitiems sektoriams taikomą lengvatų taikymą, žiūri skeptiškai, motyvuojant tuo, kad PVM lengvatos taikymas iš esmės prie pačios kainos galutiniam vartotojui neprisideda“, – teigė K. Navickas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad daug daržovių auginanti Lenkija turi konkurencinį pranašumą prieš kitas Europos Sąjungos šalis.
„Jie turi pranašumą per savo nacionalinės valiutos – zloto – santykio su euru svyravimus. Jie dėl to daugiau išlošia, negu dėl PVM mažėjimo. PVM mažinimą Lenkijoje aš tikrai vertinu kaip priešrinkiminį populistinį sprendimą. Apie tokius sprendimus mes Lietuvoje kol kas nesvarstome“, – kalbėjo K. Navickas.
Lapkritį infliacija Lenkijoje buvo pusantro procento mažesnė nei Lietuvoje. Dar net nesumažėjus akcizams, gerokai Lenkijoje pigesni ir degalai. Jei mūsų šalyje litras benzino kainuoja maždaug 1,4 euro, kaimynai moka 15 centų mažiau.
Tai tik dalis pokalbio su K. Navicku laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
