Kaip savo sūnų jį auginanti 19-mečio Šarūno teta Aušra džiaugėsi, kai Utenos profesinė mokykla pagal „Erasmus“ projektą išsiuntė jį padirbėti į Austriją. Virėjo amato besimokančiam jaunuoliui tai atrodė ne tik puiki proga pamatyti kitą šalį, bet ir užsidirbti.
Minimalus vituvės darbuotojo atlyginimas Austrijoje – 1920 eurų ant popieriaus. Tačiau už ilgų valandų triūsą Šarūnui buvo pažadėta tik 550 eurų su sąlyga, kad išlaikys jam skirtą darbo krūvį.
„Šiaip kitose šalyse mokiniai gauna kišenpinigius ir viskas“, – gynėsi Utenos profesinės mokyklos atstovė Nijolė Gailešienė.
Tačiau tekęs krūvis Šarūnui labiau priminė ne praktiką, o tikrą vergovę. Vaikinui tekdavo kasdien dirbti po 12 ar net 16 valandų, o nuo nugaros skausmo būdavo sunku net stovėti.
„Aš kitaip ir įvardinti negaliu tokio darbo. Tai nelegalus darbas. Darbo valandos – kiek reikės, tiek dirbsi. Darbo krūvis – kur pasiųs, ten ir dirbsi. Ant tavęs ten gali šaukti, rėkti, niekas ten tavęs neklausia, ar sutinki ar nesutinki, tinka ar netinka.
Projektų vadovė Nijolė pasakė, kad niekas jo neverčia. Kaip neverčia? Jis priverstas. Jis nuvežtas į Austriją, ten netgi iki artimiausio miestelio 16 kilometrų. O ką, jei jam netinka darbas, jis iš Austrijos pareis pėsčiom? Nepareis. Čia vergovė, žmogaus išnaudojimas. Mūsų Lietuvos studentus, mokinius, vaikus, veža kaip pigią darbo jėgą“, – kalbėjo Aušra.
Laidos ištrauką žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Apie Šarūno išvadavimo misiją žiūrėkite antradienio vakare laidoje „Prieš srovę“ tik per TV3 televiziją!
