Na, o „Ignitis“ vadovams jau Seime tenka aiškintis dėl vienašališkai keičiamų sutarčių su klientais ir tarifų didinimo. Valstybinei bendrovei „Ignitis“ kritikos jau negaili ir Kreivys.
Aiškintis su elektros tiekėju „Ignitis“ sudarytų sutarčių ir galimų jų pakeitimų vienas paskui kitą klientai Šiauliuose eina į „Ignitis“ padalinį. Žmonės skundžiasi augančiomis elektros kainomis ir negaili bendrovei kritikos:
„Man 24 centai iki gruodžio, Naujųjų metų. Paskui didesnis bus. Kiekvieną mėnesį, man atrodo, didesnis.“
„Nesklandumų dabar aš einu pasitvarkyti.“
„Nežinau, nesuprantam, reikia sėdėti tarp „Igničių“, tų klausimų, gyvenime yra ir kitų problemų. Vieną pasirinkom, bankrutavo, dabar reikia kitus pasirinkti, nesuprantam.“
Praėjusią savaitę „Ignitis“ savo klientams netikėtai pranešė, kad vienašališkai nutrauks kai kurias nefiksuotos elektros kainos sutartis į terminuotas ir esą su nuolaida padidins tarifus. Žmonės skundžiasi atsainiu požiūriu ir nebežino, ką daryti, kokias ir su kuo pasirašyti elektros pirkimo sutartis:
„Vieni taip, kiti taip, bardakas yra, valdžioj bardakas.“
„Nežinau, kiek kompensuos, nepigiai, bus 0,437 euro.“
„Aiškina jie pagal save, o gaunasi visai kitaip, nežinau.“
„Terminale buvom sutartį sudarę, buvom užsienyje, negalėjome sutarties sudaryti. Dabar atvykom naują sudaryti, bet nieko nežada gero.“
„Nebežinom, ką rinktis, kas geriau, nieko gero nėra, pas mus iš viso valstybė nežiūri.“
Kilus klientų nepasitenkinimui dėl „Ignitis“ veiksmų, kurie panašėjo į „Perlas energija“ veiksmus prieš veiklos nutraukimą, jau ir energetikos ministras Dainius Kreivys negaili valstybinei bendrovei kritikos.
„Turėjau pokalbį su įmonės vadovais, pasakiau, kad „Ignitis“ yra viena didžiausių tiekėjų, lyderė energetikos ir negali elgtis, kaip dramblys porceliano parduotuvėje. Klausimą buvome aptarę su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovu Pociumi. Sutarta, kad ateityje tie klausimai didesni ir tarifų keitimai turi būti derinami su reguliatoriumi“, – kalba D. Kreivys.
Sulaukusi kritikos lavinos, „Ignitis“ atsitraukė ir praneša, kad toliau vykdys su klientais pasirašytas nefiksuotos kainos sutartis, tiesa, tarifus nuo Naujųjų metų grasina didinti.
Elektros kainos biržoje „Nordpool“, kurioje elektrą perka ir Lietuva, pastaruoju metu kyla ir šiandien siekia 34 centus už kilovatvalandę. O dėl šaltų orų, pasak ministro Kreivio, elektra gali dar labiau pabrangti.
„Klausimas taip pat yra, kad šalčiai ateinantys gali padidinti elektros suvartojimą ir kainas. Matysime, kokia dinamika išliks“, – sako D. Kreivys.
Pastaruoju metu pigios elektros gamyba regione sumažėjo, mat Estijoje tęsiasi skalūnų elektrinės, o Suomijoje – atominės elektrinės remontai, dėl ramių orų mažiau elektros pagamina ir vėjo elektrinės. Tiesa, Lenkijoje elektra beveik perpus pigesnė nei Lietuvoje, tačiau, pasak energetikos ministro, ji mums neprieinama.
„Lenkija nedalyvauja bendroje elektros rinkoje. Lenkija degina anglį dideliais kiekiais, laiko savo šalyje. Lietuva padeda Lenkijai apsirūpinti anglimi, per mūsų uostus važiuoja anglis į Lenkiją. Lenkija sudėtingai, bet susibalansuoja vidaus sistemą. Gauti elektrą iš Lenkijos reikalingi didžiuliai susitarimai su Lenkija ir europinių dokumentų keitimai“, – teigia D. Kreivys.
Dėl elektros kainų skirtumų tarp Švedijos ir Lietuvos valstybinė elektros tinklo valdytoja „Litgrid“ šiemet jau gavo šimtus milijonų eurų pajamų. Vadinamųjų perkrovų pajamų bendrovė skelbia turinti 307 mln. eurų. Anksčiau tvirtino jų elektros vartotojams negalėsianti grąžinti, tačiau sulaukęs kritikos, dabar įmonės vadovas jau kalba, kad apie 140 mln. eurų grąžins ir dėl to sumažės perdavimo tarifas.
„Gali būti grąžinamos vartotojams. Taip ir įvyko. Didžioji dalis atėjo 3 ketvirtį, atlikome prognozinį skaičiavimą, kiek bus surinkta ateinantį laikotarpį, tada galėjome paskaičiuoti, kad kažkoks perviršis bus, ir buvo atiduotas tarifui. Viskas pagal reglamentavimą“, – tvirtina „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
„Gauta daugiau įmokų nei ateityje planuojamos investicijos į perdavimo infrastruktūrą ir tas leido priimti sprendimą 142 mln. eurų panaudoti tarifo mažinimui. Anksčiau to nebuvo daroma, nes pajamos anksčiau buvo mažesnės nei 2022 metais“, – aiškina VERT pirmininkas Renatas Pocius.
„Tik šį rudenį ES patvirtino reglamentą dėl aukštų energijos kainų ir priemonių. Tik dabar numatyta, kad likus lėšų po jų paskirstymo investicijoms, tokias lėšas galima skirti tarifo mažinimui. Įvyko didžiulis pokytis šių metų rudenį“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Na, o derybos su Švedijos vyriausybe dėl viršpelnių grąžinimo, kuriuos Švedijos elektros gamintojai kraunasi lietuviams brangiai parduodami elektrą, anot ministro Kreivio, vyksta sunkiai. Jei po savaitės nepavyks susitarti, ministras grasina ieškoti užtarimo Europos Komisijoje.
