Šiaulių rajone ūkininkaujanti Justina pasipiktinusi, kad šalia jos ganyklų nuolat vykstančios karinės pratybos gąsdina gyvulius. Ūkininkė pasakoja, kad pratybos ten vyksta neįspėjus, taip pat ir naktimis.
Moteris nuosavame regeneraciniame ūkyje šalia kurio kartais vyksta pratybos augina karves, ožkas, avis. Neva labiausiai gyvulius gąsdina sraigtasparnių skleidžiamas garsas.
„Jie ten skrido link jų tos pratybos vietos, bet jie skrido pro čia, karvės buvo prie šieno to. Ir jos lakstė pirmyn atgal, nes lėktuvas nuskrenda, parskrenda, nuskrenda, parskrenda – gyvuliui šiaip tie skraidantys objektai yra labai baisūs“, – pasakoja ūkininkė Justina Kaučikienė.
Sraigtasparnio keliamas triukšmas išgąsdino ne tik gyvulius, bet ir kaimo gyventojus.
„Skrido į stovyklą, skrido aplinkui mūsų ir taip per visus kaimynus, per visas pievas. Kokią gerą valandą jie skraidė. Nuskrenda, atskrenda, nuskrenda, atskrenda, tiek mes ir kentėjom tą garsą, tai gerai, kad nenukrito ant mūsų stogų“, – teigia Šiaulių r. gyventoja Edita Eigirdienė.
Po paskutinių naktinių pratybų moteris savo karves randa pabėgusias į mišką. Nepadeda net elektriniai piemenys. Ūkininkė sako taip pat kelis kartus anksčiau prašiusi kariškių nemindyti žolės jos pievose.
„Sakau, nevaikščiokit, nes čia yra užsėta žolė, ir jie – gerai, gerai, atsiprašome. Ir aš nuėjau šiek tiek toliau ir girdžiu visą tą šaudymo procesiją. Atbėgam mes su vyru, vyras ir vieno galo, aš iš kito, ir jie ant mūsų to kalno, naujai užsėtos pievos pasidarė karo frontą“, – teigia J. Kaučikienė.
Kariškiai gyventojų atsiprašė už sukeltus nepatogumus, ir paaiškino, kodėl yra svarbios pratybos gyvenamose teritorijose. Principas – treniruokis ten, kur kovosi, plačiai taikomas mokymuose.
„Niekas nevažinėja su tanku ar prieštankine savaeige mašina sveriančia 60 tonų po kaimelį. Tačiau yra kai kurie taktiniai veiksmai, žvalgų pratybos, kurios buvo šiuo atveju, tam reikalingos apgyvendintos vietovės. Nes jeigu mes treniruotumėmės vien poligonuose, tai dėl to reikėtų sunerimti, nes atrodytų, kad mes žiūrim į savo pareigas pro pirštus“, – sako Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis.
Gyventojai rodo besimėtančias gilzes kurių kariai nesusirinko po pratybų.
„Visur pasižiūrėkit primėtyta gilzių. Net ten miške eini pasivaikščioti, ten kur žmonės turėtų pasivaikščioti su savais vaikais, jie laksto su automatais“, – piktinasi gyventoja Edita.
Pasak kariškių, jie kiekvieną kartą stengiasi kiek galima daugiau bendrauti su gyventojais, perspėti apie būsimas pratybas šalia jų namų.
„Svarbiausiai yra bendrauti, ir mes visą laiką stengiamės siųsti ir prieš pratybas, gerokai prieš pratybas, karius į gyvenvietę. Tiesiog ateiti ir pasikalbėti, taip atsitiko ir šį kartą, iš tikrųjų situacija yra išsisprendusi, kiek mes žinome, viskas yra tvarkoje“, – aiškina G. Ciunis.
Kariuomenės atstovai padėjo surasti ir sugaudyti iš aptvarų pabėgusius gyvūnus. Ir gyventojams pažadėjo kitą kartą prieš pratybas iš anksto juos perspėti.
