Apie tai – TV3 žinių reportažas.
Po „cheminės atakos“ švarinama karinė techniką, o poligone zuja specialia apsaugine apranga vilkintys kariai – tai tik kelios akimirkos iš tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas“ pradžios. Jų scenarijus dėliojamas pagal šalies pašonėje esančios agresorės Rusijos veiksmus.
„Atsižvelgiame į situaciją, kuri yra pasienyje, ir identifikuojame įvairias taktikas, kurias gali naudoti priešiškos jėgos. Gynybinės operacijos, pirmiausia, nes mes turime gebėti apginti savo vietovę, išlaikyti svarbią vietovę, ir kadangi gynyba negali būti neaktyvi, mes naudojame agresyvią gynybą“, – aiškino mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas Mindaugas Petkevičius.
Pirmą kartą dalyvauja ir Australija
Nors šiemet pratybos ir ne tokios gausios kaip ankstesniais metais, jų statistika vis vien įspūdinga. Dalyvauja apie 800 įvairios karinės technikos vienetų – tankai, šarvuočiai, pėstininkų kovos mašinos ir apie 3000 karių.
„Dalyvauja net 11 valstybių. Australija pirmą kartą dalyvauja kaip stebėtoja. Galimas dalykas, kad mūsų bendradarbiavimas su Australijos kariuomene ateityje tik stiprės. Geriausia palaikyti kovinę parengtį ir mūsų bei visų NATO karių profesionalumą per intensyvų tvarkaraštį“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pratybose naudojama ne tik Lietuvoje turima technika, atgabentas ir papildymas iš kitų šalių – iš bazės Lenkijoje atvyko amerikiečiai su „Straikeriais“, iš Vokietijos atvežtos bepilotės skraidyklės, iš Didžiosios Britanijos – pėstininkų kovos mašinos. O besitreniruodami atgrasyti priešą, lietuviai sakė ir toliau remiantys Ukrainą ir raginantys tai daryti kitas valstybes.
„Noriu pabrėžti, kad lygiagrečiai su šitom pratybom ir toliau teikiame visokeriopą paramą Ukrainos kariuomenei – tiek materialiai, tiek žiniomis, rengiame ir dalyvaujame jų karių rengime“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Lietuva neturi savo arsenale absoliučiai visų priemonių, kurios Ukrainai reikalingos, todėl matau prasmę dirbant politiniu lygiu ir mobilizuojant šalis partneres, NATO valstybes, kad jos atlieptų ir atsilieptų į Ukrainos kvietimą“, – pridūrė G. Nausėda.
Tikisi susitarti dėl oro gynybos
NATO pajėgų rytiniame Aljanso flange stiprinimas taip pat yra svarbus atsakas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Lietuva tikisi trijų itin svarbių dalykų: dar daugiau pajėgų dislokavimo, Rusijos, kaip pagrindinės grėsmės minėjimo, ir, bene svarbiausia, perėjimo nuo oro policijos prie oro gynybos koncepcijos.
„Mūsų laukia ilgas kelias tą sukuriant, bet turime pradėti nuo politinio sutarimo, kad tai šiandien yra absoliuti būtinybė ir be oro gynybos mes negalime pajudėti iš vietos“, – sakė prezidentas.
„Mūsų manevro vienetai yra dengiami trumpo nuotolio ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis. Mes taip pat esame įsigiję vidutinio nuotolio sistemas NASAMS. Jūs paklausite, ar jų pakanka. Tai taip, nepakanka. Bet reikia laiko ir resursų jas išvystyti“, – kalbėjo V. Rupšys.
Tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas“ Lietuvoje rengiamos du kartus per metus ir trunka apie porą savaičių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.