„Labai vėluojame. Jau ne kartą sakiau, kad jau pavėlavome praktiškai pusę metų, nes kitos valstybės pirmuosius paramos žmonėms paketus pradėjo taikyti dar praėjusių metų vėlų rudenį. Šiandien mes dar tik baigiame savo politinę diskusiją ir, tikiuosi, Seime priimsime sprendimus“, – žurnalistams antradienį Rukloje sakė šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, Seimui siūlomos antiinfliacinės priemonės yra diskusinės.
Pasak šalies vadovo, brangstant energijos ištekliams ir tam atsispindint produktų ir paslaugų kainose, Lietuvos laukia sudėtingas „makroekonominis laikotarpis“, todėl Vyriausybė turi imtis į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes orientuotų priemonių.
„Šiandien aš nenorėčiau mušti varpais, kad būtinai tai turi būti recesija, (...) bet nepaisant to, žmonėms tikrai bus pakankamai sudėtinga išgyventi šį sudėtingą makroekonominį laikotarpį, ir valstybė, Vyriausybė turi imtis priemonių, norėdama sušvelninti infliacijos poveikį, pirmiausia, aišku labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms“, – sakė G. Nausėda.
Premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, jog papildomus sprendimus Vyriausybė pasiūlytų, jei Finansų ministerija pakeistų makroekonomines projekcijas.
„Tada, kada Finansų ministerija matys pagrindą pakeisti projekcijas ir jei dėl to keisis tam tikros biudžetinės pozicijos ar bus reikalingi papildomi sprendimai, tada Vyriausybė juos ir pasiūlys“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.
Pasak jos, Finansų ministerija neformuoja biudžeto pagal komercinių bankų prognozes.
„Mes jas matome, įvertiname bendrame kontekste, bet Finansų ministerija turi savo projekcijų rengimo pajėgumus ir kaip rodo patirtis, paprastai jų prognozės būna pačios tiksliausios. Labai sudėtinga būtų paskui kiekvieno atskiro prognozuotojo nuomonę savo ekonomines projekcijas ir atitinkamai biudžeto projekcijas daryti“, – pridūrė premjerė, atsakydama į klausimą, ar nereikėtų biudžeto formuoti atsižvelgiant į naujausias SEB prognozes, jog vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 14,7 proc.
G. Nausėda priminė ankstesnius savo siūlymus dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo bei vienkartinių išmokų – jo teigimu, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai patvirtino, kad tokios priemonės yra tiksliausios.
„Vietoje to, kad teiktumėme lengvatas visiems, tame tarpe ir turtingiems, ir pasiturintiems žmonėms, mes turime koncentruoti valstybės išteklius ir nukreipti juos tiems, kurie labiausiai stokoja“, – sakė G. Nausėda.
Seimas kovo pradžioje nutarė nesvarstyti prezidento siūlymo mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas, tačiau ėmėsi jo iniciatyvos didinti NPD. Vyriausybės parengtame antiinfliaciniame plane NPD numatyta didinti nuo 460 iki 540 eurų.
Balandžio pradžioje prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė teigė, jog Prezidentūra remia Vyriausybės balandžio pradžioje pasiūlytą beveik 1 mlrd. eurų vertės antiinfliacinį planą.
