Aiškėja ir dar viena siūloma naujovė: vardan mažesnių sąskaitų energetikos ministras Vilniuje nori deginti mazutą, kuris nors dvigubai pigesnis, bet žymiai taršesnis, pavojingas ir žmonių sveikatai.
Gyventojai pasakoja, kokias sąskaitas gauna:
„Už gyvatuką dabar atėjo 35 eurai. – Čia daug ar mažai? – Žinoma, daug. Jeigu iš pensijos, tai neišsimokėsi už šilumą, už gyvatuką.“
„Bendrai už karštą vandenį 45 eurai. – Čia daug ar mažai? – Daug.“
„Už gyvatuką labai daug ima. Apie 27, 28.“
„Apie 40. – Daug čia? – Aišku daug, už gyvatuką kosminė kaina.“
Sostinės, Lazdynų mikrorajono gyventojai dėl didelių karšto vandens ir gyvatuko sąskaitų lieja pyktį ir internete, fiesbuko komentarų skiltyse. Vilniečiai vardija dar didesnes sąskaitas. Vieni sumokėjo 60, kiti 70, dar kiti už birželio mėnesį paplojo ir 80 eurų. Vilniečiai šildymo sezono nelaukia, bijo, kad sąskaitos numaus paskutines kelnes.
„Faktas tas, kad nebus lengvesnis šildymo sezonas, bet ruošiamės tam“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Valdžia ir institucijos konstatuoja, kad šildymo sezonas tikrai neturėtų būti pigesnis nei pernai. Kiek konkrečiai mokėsime už šildymą, specialistams prognozuoti kol kas sunku, mat, energetinių išteklių, pavyzdžiui, dujų kainos nuolatos šokinėja.
„Ta pati dujų kaina: nuo birželio mėnesio per liepos mėnesį, per pusę mėnesio sugebėjo pakilti beveik 40 eurų ir tuo pačiu nukristi 20 eurų. Yra palikta vietos įsigyti palankesnėmis kainos įsigyti trūkstamą gamtinių dujų kiekį. Mes galime prognozuoti, kad pati šildymo sezono pradžia bus galimai bus brangesnė nei ankstesnio“, – tvirtina energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas.
Valdžia ieško įvairiausių būdų kaip sumažinti šildymo sąskaitas, ypač Vilniuje, kur didelį svorį turi dujų kainos. Energetikos ministras Dainius Kreivys įsitikinęs, kad Lietuva gali sugrįžti prie mazuto, taršaus, bet pigesnio kuro.
„Mazuto kainos šiai dienai yra pačios geriausios, praktiškai sezonas nedaug skirtųsi nuo praėjusio pagal kainą. Žymiai pigiau, žymiai pigiau, atliekant skaičiavimus su dujomis tai beveik dvigubai pigiau“, – kalba energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Nuo tarybinių laikų dujiniuose katiluose buvo įdiegta galimybė naudoti tiek mazutą, tiek gamtines dujas. Tokią situaciją mes matome Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune bei kituose miestuose. Mazutas gali būti dvigubai pigesnis nei gamtinės dujos“, – sako M. Taparauskas.
Nors mazutas pigesnis, jo kainos artėjant šildymo sezonui taip pat gali pakilti. Negana to, šis kuras ypač taršus, dėl to jo naudojimais Europos Sąjungoje yra apkrautas mokesčiais.
„Deginant mazutą įskaičiuojami aukštesni taršos mokesčiai. Papildomai reikės susimokėti apie 25 milijonus, vien taršos leidimams“, – aiškina D. Kreivys.
Jei Vilnius nepradės deginti mazuto, sostinės kainos už šildymą, anot ekspertų, gali išsipūsti ir trečdaliu.
„Dujos labai brangios ir mazuto kažkaip nesugebam pasiruošti, tada galima kalbėti, kad ir 30 procentų pabrangtų, bet tai toks blogas, blogas atvejis“, – sako energetikos specialistas Vidmantas Jankauskas.
Tik sostinei nusipirkus mazutą paaiškėtų, kiek tiksliai vilniečiai mokėtų už šildymą. Energetikos ministerija šiuo metu daro visus namų darbus, kad sostinės savivaldybė galėtų lengviau pirkti ir deginti šį taršų kurą. O kai kurie politikai atvirai smerkia šią idėją, nes nuo mazuto kentės vilniečių sveikata.
„Vilniečiai galbūt šildysis pigiau, bet kvėpuos kancerogenais ir kitomis pavojingomis medžiagomis, kurių iš tikro Vilniaus mieste bus labai daug“, – teigia Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.
„Laikini sprendimai visada galimi siekiant žmonių sąskaitų mažėjimo, bet klausimas, kiek tas laikinas sprendimas bus laikinas“, – kalba Seimo narys, demokratų frakcijos narys Tomas Tomilinas.
„Mazutas būtų kaip laikinas sprendimas tam, kad nebūtų didžiulio kainų šoko. Aš suprantu, kad bus mokami taršos mokesčiai, tam kartui toks sprendimas yra reikalingas“, – sako Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kad deginant mazutą į orą, kuriuo kvėpuos visa sostinė, patenka daug daugiau kenksmingų medžiagų nei deginant dujas.
„Teršalų ribinės vertės gali būti nuo kelių iki keliasdešimt, kietųjų dalelių šimtais kartų būti didesnės nei deginant gamtines dujas. Tai nėra gera alternatyva poveikio aplinkai požiūriu. Yra ir kancerogenai, ir vėžiniai susirgimai, ir onkologinės ligos, ir plaučių ligos“, – kalba aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Vilniaus miesto savivaldybė rytoj planuoja paaiškinti, kaip ir iš kur galėtų būti perkamas ir deginamas mazutas sostinėje.
